Some remarks on the Jewish condition in interwar East Central Europe

LTTarpukaris buvo metas, kai iki tol daug suvaržymų patyrusios tautinės bendruomenės – lenkai, lietuviai, latviai, estai ir kitos – įgijo galimybę pasiekti tai, ko nusipelnė. Jos atgavo politinę nepriklausomybę bei šansą atkurti savo tautines kultūras. Deja, vienų „istorijos aukų“ triumfas nepakeitė kitų „aukų“ statuso ir situacijos. Žydų ir kitų etninių mažumų padėtis tarpukariu liko nepakitusi. Gana priešingai, šios tautinės grupės vis dar kentė diskriminaciją, neapykantą ir prievartą. Lenkų pergalė Pirmajame pasauliniame kare dar nereiškė laimėjimo Lenkijos ukrainiečių, vokiečių, baltarusių ar žydų bendruomenėms. Pabrėžti šį faktą reiškia pripažinti viktimizaciją kaip mažųjų Rytų Vidurio Europos tautų nacionalinio identiteto konstravimo elementą. Šiandien akivaizdu, kad po Antrojo pasaulinio karo tragedijos, komunizmo įsiviešpatavimo Rytų Europoje išvakarėse, viena didžiausių kliūčių žydų ir kitų etninių bendruomenių tarpusavio supratimui ir santarvei buvo savęs kaip aukų suvokimas. Žydų istorijos naratyve, kuris akcentuoja žydų tautos kančią, sudėtinga surasti vietos kitiems kenčiantiesiems. Tikėtina, kad panaši situacija egzistuoja ir lietuvių istorijos pasakojime. Taigi šiame skyriuje ieškoma atsakymų į kelis klausimus. Pirma, kokių sąlygų skirtingų žydų bendruomenių klestėjimui reikėjo tarpukariu? Antra, kurie Europos regionai ir valstybės iš žydų požiūrio taško atrodė šiai bendruomenei patraukliausi? Trečia, kokias viltis ir lūkesčius puoselėjo skirtingos politinės žydų bendruomenės stovyklos, kokiu mastu joms pavyko įgyvendinti savo politines vizijas?.Reikšminiai žodžiai: Emancipacija; Integracija; Rytų Europos šalys (Eastern Europe states); Rytų centrinės Europos istorija; Tapatybė; Tarpukaris; Tautos kūrimas; Teritorija; Žydai; Žydų bendruomenės, Vidurio Rytų Europa, Lietuva, mažumos, Hasidų bendruomenė, idiš; Žydų istorija; East Europe; Emancipation; History of the East Central Europe; Identity; Integration; Interwar; Jewish communities, East Central Europe, Lithuania, minorities,Hasidic community Yiddish; Jewish history; Jews; Nation-building; Territorial definition.

ENThe interwar period was a time when some of the oppressed national minorities of the region finally obtained what they deserved – political independence and the opportunity to rebuild their national cultures. I am thinking of the Poles, the Lithuanians, the Latvians, the Estonians, the Czechs and Slovaks, among others. Unfortunately, but perhaps inevitably, the triumph of these "victims of history" was not shared by other "victims" – such as the Jews and other groups whose minority status was not altered as a result of the war. On the contrary, these groups continued to suffer from varying degrees of discrimination, hatred, and violence. The victory of the Poles was no victory for Poland's Ukrainian, German, Belarusian, and Jewish communities. To point this out is to highlight the central role of victimisation as part of national identity of the small nations of East Central Europe. It is obvious today, after the terrible tragedies of World War II and in the wake of the Communist domination of Eastern Europe that one of the greatest obstacles to understanding between Jews and the other peoples of this region has to do with their self-perception as victims. It is difficult to make room in the Jewish historical narrative, which privileges the sufferings of the Jewish people, for other sufferers, and I suspect that this may be so in the case of the Lithuanians as well. [text from author]

• Ethnolect debate: evidence from Jewish Lithuanian / Anna Verschik. International Journal of Multilingualism. 2010, vol. 7, iss. 4, p. 285-305.
• Žydai Lietuvoje pirmosios sovietinės okupacijos metais (1940-1941 m.) / Linas Tatarūnas. Istorija. 2009, Nr. 73, p. 37-50.