Traditions of the commonwealth: Lithuanian Jewry and the exercise of political power in Tsarist Russia

LT1881–1882 metai dėl vadinamosios „naujosios politikos“ iškilimo tapo lemiamu Rytų Europos žydų istorijos momentu. Reikšmingiausi vadinamosios „naujosios politikos“ elementai buvo proto-sionizmo ideologija ir žydiškoji revoliucinio socializmo forma. Šiuose judėjimuose Lietuvos žydų vaidmuo buvo labai reikšmingas. Vilniaus rabinų seminarijos klausytojai turėjo galimybių susipažinti ir dalyvauti ne tik rusų kultūroje, bet ir veikti tuometines socializmo teorijas. Vis dėlto Vilniaus ir Lietuvos žydų statusas kito: jų politinis vaidmuo tolydžio menkėjo. Lietuvos žydai nebebuvo vieninteliai žaidėjai politinėje arenoje. Regionuose Kijevo, Odesos ir Charkovo žydų bendruomenės tapo įtakingesnės nei kada nors anksčiau, bet to negalima pasakyti apie Varšuvos žydų bendruomenės įtaką Lenkijos politikai. Migracija toje pačioje erdvėje padėjo plisti idėjoms ir veikloms, kuriuos vienu laiku buvo išskirtinai „lietuviškos“. Nacionaliniu lygmeniu aiškias lyderio pozicijas užėmė St. Peterburge žydai, kurie skelbėsi kalbą už visus Rusijos žydus. Nors Vilnius ir toliau buvo ne vien tik religinių ortodoksų Lietuvos Jeruzale, bet ir sionizmo šalininkų bei pasaulietinių žydų socialistų partijos („Bund“) „šventąja bendruomene“, jis prarado turėtą pirmenybę. Modernybės iššūkiai ir galimybės sulydė Lietuvos žydus į didesnį vienetą, kuris, nors su didelėmis išlygomis, galėjo būti pavadintas „Rusijos žydais“.Reikšminiai žodžiai: "Naujoji politika"; Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Bundas; Carinė Rusija; Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Lietuvos žydai; Rusijos žydai; Rytų Europos žydai; Sionizmas; Vilnius; "New Politics"; Bund; East European Jewry; Lithuanian Jewry; Russian Jewry; Tsarist Russia; Vilnius; Zionism.

ENJust as the years 1881-2 proved a crucial moment in the history of East European Jewry with the emergence of the so-called “New Politics,” they also marked a change in the status of Vilna and Lithuanian Jewry. The decisive political role of Lithuanian Jewry, which this essay has described, was on the wane. Specifically, Lithuanian Jews were no longer alone in the political arena. On the regional level, the Jewish communities of Kiev, Odessa and Kharkov were playing a greater role than ever before, to say nothing of the distinctive role of the Jews of Warsaw in the politics of Poland. Migration within the Pale helped spread the ideas and activities which at one time had been distinctively “Lithuanian.” On the national level, an articulate leadership took shape in St Petersburg which claimed to speak for all of “Russian Jewry.” Although Vilna continued to serve not just as the “Jerusalem of Lithuania” for the religious Orthodox, but also as a “Holy Community” for both the partisans of Zionism and the socialists of the Bund, it lost the priority which she had held since the days of the Commonwealth. The pressures and opportunities of modernity were merging Lithuanian Jewry into a greater mass which could, albeit with many qualifications, be called “Russian Jewry.”. [From the publication]

• Lithuanian Jewry and the Lithuanian national movement / Mordechai Zalkin. Pragmatic alliance : Jewish-Lithuanian political cooperation at the beginning of the 20th century / edited by Vladas Sirutavičius and Darius Staliūnas. Budapest: Central European University Press, 2011. P. 21-44.
• Rusinimas: Lietuva ir Baltarusija po 1863 metų / Darius Staliūnas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009. 538 p.