Iš lietuvių ir latvių tarmėtyros istorijos : leksikos klausimai Eduardo Volterio programose

LTStraipsnyje aptariami pirmieji lietuvių ir latvių tautos kultūros ir kalbos paveldo klausimynai. Eduardo Volterio iniciatyva sudaryta „Программа для указания особенностей говоров Литвы и Жмуди“ (1886) laikytina pirmuoju lietuvių tarmėtyros klausimynu, joje pateikta per 50 įvairiems kalbos lygmenims priskirtinų klausimų. Volteriui vadovaujant parengta ir antroji „Programma tautas gara mantu krājējiem“ (1892), sudaryta iš maždaug 950 klausimų, suskirstytų skyriais. Abi programos parengtos skirtingais tikslais: kalbinė lietuvių tarmių medžiagai rinkti, latviškoji – etnografinė. Iš lietuvių programos matyti, kad rengėjai buvo gerai susipažinę ir su pačiomis tarmėmis, ir su tuo metu jau spausdintais jų aprašais. Programa pradedama fonetikos klausimais. Pirmieji klausimai (1-18) skirti balsiams ir jų tarminiams variantams, du klausimai (19-20) skirti priebalsiams, dzūkavimo reiškinių analizei. Dar dvidešimt (21-41) – įvairioms morfologinėms formoms aprašyti. Likusieji 11 klausimų skirti leksikai. Latviškosios programos rengėjai klausimus suskirstė į dešimt skyrių pagal kultūrinio paveldo rūšis: geografija ir istorija; antropologija; pastatai ir jų dalys; apranga; žmogaus maistas; žmogaus gyvenimo būdas ir užsiėmimai; šeima ir papročiai; tikėjimas; latvių kalba ir raštija; papročių teisė. Kai kurie klausimai yra bendri tiek lietuvių tarmių, tiek latviškajai programai: tai pačių tiriamų tautų – lietuvių bei latvių – ir jų kaimyninių tautų pavadinimai; gyvenamųjų vietų (kaimo, kiemo, ulyčios) vardai; gyvenamojo būsto ir sodybos pavadinimai; su mitologija susiję klausimai.Reikšminiai žodžiai: Eduardas Volteris; Lietuvių kalbotyra; Latvių kalbotyra; Gyvenamosios vietos vardai; Baltų mitologija; Eduard Volter; Lithuanian linguistics; Latvian linguistics; Names of living quarters; Baltic mythology.

ENGeolinguistic research into the lexis of the Lithuanian and Latvian languages should be linked to the first questionnaires of the latter half of the nineteenth century when a comprehensive gathering of folklore, ethnographical and language facts started in the north-western part of the Russian Empire – the present-day Lithuania and Latvia. The article focuses on the first Lithuanian and Latvian programmes drawn up on the initiative of Eduard Volter – “Программа для указания особенностей говоров Литвы и Жмуди” (Санкт Петербург, 1886) that is considered the first questionnaire of Lithuanian dialectal studies and “Programma tautas gara mantu krājējiem“ (Jelgava, 1892) that dealt with the Latvian cultural heritage (ethnography, ethnology, mythology, etc.). Although the programmes are of a different nature, some of the questions are common for both of them. Three common semantic question groups should be distinguished: 1) the names of the nations under research – the Lithuanian (and Žemaitian) as well as the Latvian – and the neighbouring nations (the Belarusians, Russians, Latvians, Lithuanians, and the Kurshes); 2) the names of living quarters (kaimas, kiemas, ulyčia) and of houses and homesteads; 3) issues connected with mythology. The first Lithuanian and Latvian programmes already revealed common semantic lexical groups. A detailed analysis of these programmes creates conditions for further search for parallels in the studies of Lithuanian and Latvian. [From the publication]