Jotvingių hidronimai Avìris, Avìrė

LTStraipsnyje nagrinėjama hidronimų – ežero Aviris ir upės Avirė – etimologija ir jų kilmė, polemizuojant su Aleksandro Vanago „Lietuvių hidronimų etimologiniame žodyne” pateiktu šių hidronimų aiškinimu. Autoriaus nuomone hidronimus Avirė, Aviris derėtų sieti su prūsų žodžiu auwerus „gargažė arba (kalamos geležies) nuodegos“, *auvir-us iš o kamieno *auviras „tai, kas nuvirinta, tam tikros nuoviros“, palyginti lietuvių „nuoviras”. Pastebėtina, kad 1,5 kilometro nuo Avirio ežero yra Degėsių kaimas. Jo vardas XV pabaigoje – XVI a. pradžioje atsikėlusių lietuvių išsiverstas iš jotvingių vietovardžio *Auviriai, kuris reiškia veiksmo rezultatą „nuodegos, tai, kas karščio nudeginta“, palyginti lietuvių nu-virti „nudžiūti, nuvysti, patirti žalą (nuo karščio, šalčio, drėgmės). Pastaroji lietuvių nu-virti reikšmė galėtų rodyti, kad jotvingių *auvir- galėjo reikšti ir „nudeginti“. Dėl to ežeras *Auviris ir upė *Auvirė matyt turėjo reikšmę „nuodegis (aplink kurį viskas nudeginta, išdeginta)“. Tad hidronimai Avirė, Aviris sietini su konkrečiu įvykiu – žmonių išdegintu miško plotu (lydiminė žemdirbystė) arba savaime išdegusia miško vieta, todėl jie negali būti archajiški. Aptariami hidronimai Avirė, Aviris galėtų būti atsiradę apie XIII a. pabaigą, kai dalis jotvingių iš kryžiuočių nuteriotų Mėrūniškio ir kitų apylinkių pasitraukė į Lietuvą (matyt, ir į Užnemunės miškus). Taigi hidronimai lietuvių Aviris iš jotvingių *auvir-is „(nuoviris), nuodegis“, iš jo moteriška lytis Avirė iš jotvingių *auvir-ē „(nuovirė), nuodegė“ rodo, kad ir jotvingių kalba, kaip ir prūsų, turėjo priešdėlį *au-.Reikšminiai žodžiai: Jotvingių kalba; Hidronimų etimologija.

ENThe article examines etymology and origin of hydronyms, Aviris lake and Avirė river and disputes the interpretation of the same hydronyms included in Aleksandras Vanagas “Etymological Dictionary of Lithuanian Hydronyms”. According to the author, Avirė and Aviris hydronyms should be associated to Prussian word auwerus “gargažė arba (kalamos geležies) nuodegos“, *auvir-us from o stem *auviras “tai, kas nuvirinta, tam tikros nuoviros”, cf. Lithuanian “nuoviras”. Notably within 1.5 km from Aviris lake there is Degėsiai village. Its name in the late 15 to the early 16th century was translated by the settling Lithuanians from Yotvingian place name *Auviriai, which refers to a result, “nuodegos, tai, kas karščio nudeginta”, cf. Lithuanian nu-virti “nudžiūti, nuvysti, patirti žalą (nuo karščio, šalčio, drėgmės)”. The latter meaning in Lithuanian nu-virti seems to imply that Yotvingian *auvir- could have meant “nudeginti”. For this reason *Auviris lake and *Auvirė river seems to denote “nuodegis (aplink kurį viskas nudeginta, išdeginta)“. Consequently Avirė and Aviris hydronyms should be associated to a specific event, i.e. piece of forest burnt down by man (slash-and-burn farming) or place of spontaneously burnt down forest, and so it cannot be archaic. Avirė and Aviris hydronyms discussed can be dated to ca. late 13th century, where some Yotvingians moved from Mėrūniškis and other areas devastated by the Teutonic Order to Lithuania (likely including Užnemunė forest). Consequently Lithuanian Aviris hydronym from Yotvingian *auvir-is “(nuoviris), nuodegis” and its feminine gender Avirė from Yotvingian *auvir-ē „(nuovirė), nuodegė“ demonstrate that Yotvingian just as the Prussian included prefix *au-.