State and minorities: the first Lithuanian Republic and S. M. Dubnov's concept of cultural autonomy

LTSimonas Dubnovas, žydų istorikas iš Rusijos, laikydamasis Salomono Maimono tradicijos, 1928 metais , kai Lietuvos Respublika gyvavo jau dešimtmetį, pavadino save „lietuvių emigrantu“. Nors 1926 metais Lietuvoje valdžią paėmė autoritarinis režimas, respublika vis dėlto buvo didelės žydų bendruomenės namai, o žydų kultūra joje klestėjo. Būtent Lietuvos Respublika, suteikusi pilietybę ir pasiūliusi katedrą Kauno universitete, padėjo Dubnovui ištrūkti iš revoliucinės Rusijos 1922 metais. Vis dėlto kaip reikėtų traktuoti tai, kad Dubnovas identifikavo save kaip „lietuvį emigrantą“, arba „Lietuvos žydą dvasia“? Kaip reikia traktuoti jo dienoraštį istorinio tyrimo lauke? Dubnovo išpažintį aš traktuoju kaip liudijimą ir siekiu suteikti jam politinį kontekstą. Kokie santykiai siejo su Lietuva Dubnovą, gimusį 1860 metais Mstislavle, carinės Rusijos Mogiliovo gubernijoje? Darau prielaidą, kad Dubnovas niekada tiesiogiai nedalyvavęs kuriant pirmąją Lietuvos Respubliką, niekada joje negyvenęs, vis dėlto kaip politikas, ideologas ir istorikas, darė įtaką kuriant Lietuvos valstybę trim reikšmingais aspektais. Pirmiausia dėl ilgos ir stiprios litvakų tradicijos Rytų Europos žydų politikoje, kurios integrali dalis buvo politinė Dubnovo veikla. Antra, būtent litvakų tradicija tapo Dubnovo propaguotos modernios žydų diasporos teorijos (autonomizmo koncepto) modeliu. Trečia, supratęs po Pirmojo pasaulinio karo pasikeitusią žydų padėtį Rytų Europoje, Dubnovas pragmatiškai perkėlė savo politinę teoriją į tarptautinį lygmenį.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos nepriklausomybė; Litvakai; Mažumos teisės; Pirmasis pasaulinis karas, 1914-1918 (Didysis karas; World War I); Shimonas Dubnovas; Žydai; Žydų autonomija; Žydų mažuma; Žydų politika; Independence of Lithuania; Jewish autonomy; Jewish minority; Jewish politics; Jews; Lithuania; Litvaks; Minority rights; Shimon Dubnov; World War One.

ENThe Jewish historian from Russia Simon Dubnov describing himself as a “Lithuanian emigrant” did not participate directly in founding of the first Lithuanian Republic, but he had some influence - as a politician, as an ideologist and as a historian - on the creation of the state in three significant respects. Firstly, there was a long and strong Litvak tradition of Jewish politics in Eastern Europe, which was capable of modernising itself during the last decades of Tsarist reign, and Dubnov’s political activities were an integral part of it. Secondly, for Dubnov especially the Litvak tradition and history served for a model of his modern Jewish Diaspora concept (the concept of autonomism). Thirdly, given the reality for Jews in Eastern Europe, which was dramatically changing and posed a threatening situation (e.g. World War One), Dubnov pragmatically transferred his conceptual politics on an international stage and with his impartial charisma, activities, and connections influenced international politics which enforced, conceptualised, and tried to control the foundation of the “minority states” in Eastern Europe and in this framework - Lithuania. [From the publication]

• Across the lines: national self-determination in the Baltic between the Russian, German and allied conceptions / David J Smith. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2015, t. 31, p. 155-168.
• Die Haltung Schwedens zur Angliederung des Memelsgebietes an Litauen, 1923-1924 / Saulius Pivoras. Annaberger Annalen über Litauen und deutsch-litauische Beziehungen. 2000, Nr. 8, p. [24-32].
• Non-territorial cultural autonomy as a Baltic contribution to Europe between the Wars / David J. Smith. Baltic States and their region: new Europe or old? / edited by David J. Smith. Amsterdam: Rodopi, 2005. P. 211-266.