LTŠio straipsnio tikslas – atkurti proceso, kurio metu Lietuvos žydai buvo sunaikinti, vaizdą. Straipsnyje yra išskiriami pagrindiniai masinių žudynių etapai, pateikiamos jų charakteristikos bei įvertinami šių etapų rezultatai. Autorius pripažįsta, kad analizuojama tema yra palyginti nauja po 1990 m, Lietuvos moksliniame tyrimų lauke, o lietuviški tyrimai vis dar nepranoksta Izraelio tyrinėtojų tokių, kaip Dovo Levino, Yitzako Arado ir Dinos Porados ar mokslininkų iš Vokietijos – J. Matthaeuso, K. Stango ir C. Dieckmanno. Pastaraisiais metais Lietuvoje L. Truska, V. Brandišauskas, S. Sužiedėlis, A. Eidintas ir kiti nemažai pasiekė žydų genocido tyrimų srityje. Vis dėlto jų darbuose kreipiama mažai dėmesio į kai kuriuos svarbius Holokausto aspektus, pavyzdžiui, periodizaciją, specifiškus ir statistinius ypatumus. Kadangi nėra panašaus pobūdžio tyrimų kaimyninėse šalyse, yra sudėtinga pasakyti, kas buvo būdinga išskirtinai Holokaustui Lietuvoje. Autorius genocidą Lietuvoje periodizuoja trimis etapais: nuo 1941 m. birželio pabaigos iki lapkričio, nuo tų pačių metų gruodžio iki 1943 m. kovo ir nuo balandžio iki 1944 m. liepos. Intensyviausios žydų žudynės vyko per pirmąjį etapą. Iki 1941 m. genocido vykdymo motyvai buvo daugiausiai politiniai. Rasiniai motyvai ėmė vyrauti 1941 m. liepos pabaigoje. 1943 m. pavasarį – vasarą didžiausias Lietuvoje – Vilniaus getas buvo likviduotas. Jo gyventojai buvo transportuoti į Latvijos ir Estijos koncentracijos stovyklas.Reikšminiai žodžiai: Antisemitizmas; Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Holokaustas; Holokaustas Lietuvoje; Kauno getas; Komunistai; Lietuvos žydai; Naciai; Nacių- Sovietų karas; Vokietija (Germany); Šiaulių getas; Žydai; Anti-Semitism; Communists, Nazi-Soviet war; Germany; Holocaust; Holocaust in Lithuania; Jews; Kaunas ghetto; Lithuania; Lithuanian jewry; Nazi; Second World War; Šiauliai ghetto.
ENAn aim of this article is to recreate an image of the process during which Lithuanian Jews were destroyed. The article distinguishes the main stages of mass slaughter, provides its characteristics and evaluates their results. The author admits that the analysed topic is relatively new after 1990 in the Lithuanian research field and that Lithuanian researches still cannot surpass the researches made by such Israeli researchers as Dov Levin, Yitzak Arad and Dina Porado or German scientists J. Matthaeus, K. Stang and C. Dieckmann. In current years in Lithuania, L. Truska, V. Brandišauskas, S. Sužiedėlis, A. Eidintas and others reached a lot in the research field of the Jewish genocide. However, in their works little attention is paid to certain important aspect of the Holocaust, for instance, periodization, specific and statistic features. As there are no similar researches made in neighbouring countries, it is difficult to indicate the features characteristic only to the Holocaust in Lithuania. The author distinguished three periods of the genocide in Lithuania: since the end of June 1941 until November, since December of the same year until 1943 and since April until July 1944. The most intensive slaughter of Jews was taking place during the first period. Until 1941, the motifs of the genocide were mainly political. Racial motifs became prevailing at the end of July 1941. In spring/summer of 1943, the Vilnius ghetto which was the biggest in Lithuania was closed. Its residents were transported to concentration camps in Latvia and Estonia.