LTŠiame straipsnyje analizuojama litvakų (siaurąja prasme – žydai, gyvenantys šiuolaikinėje Lietuvos valstybėje) politinė orientacija jų tėvynėje 1906–1921 m., t. y. krizės laikotarpiu. Litvakai kaip autonominė etninė bendruomenė, turėjo savo tautinius / etninius interesus, politinius tikslus ir ateities viziją. Litvakų politinė savideterminacija ir santykių su naujai atsiradusiomis politinėmis jėgomis, naujomis nacionalinėmis valstybėmis, buvo sąlygojami išorinių faktorių ir aplinkybių. Žydai buvo vienintelė tautinė mažuma, kuri turėjo poveikį valstybės likimui neturint jokių savų teritorinių pretenzijų. Jų patirtis per Pirmąjį pasaulinį karą ir nauja valstybės geopolitinė situacija pakeitė litvakų požiūrį į nacionalistinę Lenkiją ir Sovietų Rusiją, bei sąlygojo jų tapimą Lietuvos valstybės atkūrimo šalininkais. Kartu gyvenant su maža lietuvių tauta, buvo teoriškai užtikrinta vietinių žydų pozicija, garantavusi jiems kultūrinę autonomiją ir lygias politines teises. Tai buvo saugiau litvakams. Tokie interesai buvo verti jų paramos ir gynybos. Lietuvos Respublikoje litvakai matė optimalų jų vietinės bendruomenės stabilumo garantą, kuris juos galėtų apginti nuo ekstremalaus nacionalizmo ir radikalizmo. Straipsnyje autorė istorinius įvykius pateikia ne tik kaip integralią Lietuvos valstybingumo raidos dalį, bet ir kaip litvakų bendruomenės, turėjusios savo ateities viziją, gyvenant Diasporoje, istorijos dalį.Reikšminiai žodžiai: Kultūrinė autonomija; Lietuvos respublika; Lietuvos valstybės atkūrimas; Lietuvos žydai; Litvakai; Lygios politinės teisės; Pirmasis pasaulinis karas, 1914-1918 (Didysis karas; World War I); Prolietuviška politinė orientacija; Rusijos Dūma; Sionistai; Sionizmas; Valstybingumas; Vilniaus kraštas; Vilnius; Žydai; Cultural autonomy; Equal political rights; First World War; JewsLitvaks; Lithuanian Republic; Litvaks; Pro-Lithuanian Political Orientation; Reestablishment of the state of Lithuania; Russian Duma; Statehood; Vilnius; Vilnius District; Yiddish; Zionism; Zionist.
ENThis article attempts to analyse the political orientation of the Litvaks in their homeland during a period of crisis in the first two decades of the twentieth century. It treats the Litvaks as an autonomous ethnic community with its own national/ethnic interests, political aims and vision for the future. The political self-determination of the Litvaks and the settling of relations with newly emerged political agents, the new national states, were influenced by outside factors and circumstances. The Jews were the only minority to have a determining influence on the country's fate without having any territorial pretensions of their own. Their experience during the First World War and the country's new geopolitical situation transformed Litvak attitudes to nationalist Poland and Soviet Russia and turned them into supporters of the re-established state of Lithuania. Living in one state together with the small Lithuanian nation protected in theory at least the local Jews' position, guaranteed them cultural autonomy and equal political rights and thus was safer for the Litvaks and suited the interests they sought to defend. To solve the issue of the rise of a "power vacuum" in the east the Litvaks saw in the Lithuanian Republic an optimal guarantor of stability for the local community that would defend them from extreme nationalism and radicalism. [text from author]