Buvusio Kaltinėnų valsčiaus bažnyčių varpinės ir varpai bei jų liejikai

LTStraipsnyje aprašomi buvusio Kaltinėnų valsčiaus bažnyčiose kabantys instrumentai ir, remiantis dokumentais, apžvelgiama jų padėtis. Konstatuojama, kad pirmosios žinios apie Kaltinėnų bažnyčios varpinę ir varpus aptinkamos 1579 m. Žemaičių vyskupijos vizitacijoje. 1621 m. bažnyčios vizitacijoje nurodoma, kad Kaltinėnuose yra dvi varpinės greta, kuriose kabo trys varpai. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečių okupacijos valdžios Telšių vyskupijos bažnyčioms padarytų nuostolių sąraše minimi Kaltinėnai, iš kurių paimti du varpai. Pažymima, kad per Antrąjį pasaulinį karą vokiečiai karo reikmėms nukabinėjo bažnyčių varpus, todėl kultūros apsaugos įstaiga stengėsi suregistruoti visų šventovių varpus ir nuo rekvizavimo apsaugoti tuos, kurie turi kultūrinę vertę. Atkreipiamas dėmesys, kad 1954 m. mokslinės ekspedicijos metu Kaltinėnuose aprašytų architektūros paminklų sąraše varpinė nepaminėta. Pastebima, kad varpų tyrinėtojas M. Brenšteinas, remdamasis J. Hessingo gaminiais, nustatė, kad seniausią meistro nulietą instrumentą 1831 m. sukilėliai atvežė į Varnius. Jį ketinta panaudoti patrankų gamybai. Varpas datuotas 1695 m. Kituose šaltiniuose minima, kad Kaltinėnų bažnyčioje dar buvo trečias varpas, kuris nulietas 1899 m. Taip pat yra prieštaringų duomenų apie Kaltinėnuose stovėjusią dviejų aukštų varpinę. Straipsnyje minimas monsinjoras kunigas B. Burneikis ir jo įkurta varpų liejykla, kuri neturėjo lygių ne tik Lietuvoje, bet ir tuometinėje Sovietų sąjungoje. Dabartiniu metu buvusio Kaltinėnų valsčiaus bažnyčios turi tik XX a. siekiančius instrumentus.Reikšminiai žodžiai: Jokūbas Hessingas; Kaltanėnai; Kaltinėnai; Kultūros paveldas; Kun. Bronius Burneikis; Kunigas Bronius Burneikis; Varpai; Varpų liejimas XX a.; Varsėdžiai; Bells; Cultural heritage; Jacob Hessing; Kaltanėnai; Kaltinėnai; Lithuania; Priest Bronius Burneikis; The casting of bells; Varsėdžiai.

ENThe article describes instruments available at churches of Kaltinėnai volost and based on the documents, their status is overviewed. The article finds that first information on the belfry and bells of Kaltinėnai church are included in 1579 visitation of Žemaitija diocese. In 1621 there was a church visitation, stating that in Kaltinėnai, there are two belfries and 3 bells installed. During the World War I, list of damage caused to Telšiai diocese churches by the German occupation authorities refer to Kaltinėnai, where 2 bells where extracted. Notably, during the World War II, the Germans would take down bells for military needs, therefore institution of cultural protection sought to register bells of all churches as well as protect from requisition those with cultural value. Notably in 1954, there was a scientific expedition conducted to Kaltinėnai, which compiled a list of architectural monuments, yet there is no reference to the belfry. Notably, M. Brenštein, studying the bells, and relying on products of J. Hessing, found that the oldest instrument cast by master, was taken by insurgents to Varniai in 1831. The bell was intended for production of canons. The bell is dated 1695. Other sources state that Kaltinėnai church had another bell, cast in 1899. There is also inconsistent data on a twin-tower belfry in Kaltinėnai. The article refers to monsignor B. Burneikis and bell casting factory, which had no par equivalence in Lithuania and entire Soviet Union. Current churches of Kaltinėnai volost include instruments from the 20th century only.