Kaltinėnų parapijos istoriniai šaltiniai

LTPublikacijoje pateikiami du archyvinių šaltinių vertimai: 1) pranešimas apie parapijos padėtį, 2) 1820 m. vizitacija. Tai du skirtingi, bet kartu ir panašūs dokumentai. Pirmasis archyvinis šaltinis rodo Kaltinėnų bažnyčios padėtį XVIII a. pabaigoje, o tiksliau sakant, to laikotarpio pradžią, kada Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo neseniai okupuota Rusijos imperijos. Imperijos valdžiai reikėjo žinių apie Katalikų bažnyčios padėtį ir būklę. Tam tikslui Rusijos imperijos Teisingumo kolegija įsakė vyskupijų vyskupams pateikti duomenis apie kiekvienos vyskupijos bažnyčių, tikinčiųjų, turto ir kunigu, statistiką. Nors šis Kaltinėnų parapijos kunigo pranešimas gana trumpas, tačiau jame yra pateikti pakankamai išsamūs duomenys apie kunigus, o ypač apie tuometinį parapijos kleboną. Antrasis archyvinis šaltinis - 1820 m. Kaltinėnų parapijos vizitacija - yra gerokai platesnis ir išsamesnis. Vizitacijų turinys dažniausiai priklausydavo nuo iš anksto sudaryto vyskupijos vyskupo klausimyno. Parapijos klebonas privalėdavo pateikti vyskupui arba dekanui atsakymus į pateiktus klausimus. Reikia pasakyti, jog atsakymų J klausimus išsamumas priklausydavo nuo klebono kruopštumo ir turimų dokumentų kiekio bei turinio. Klebono pateiktų vizitacijos duomenų tikslumą sunku patikrinti, nes daugelis archyvinių dokumentų yra dingę, galima pastebėti tik aiškias apsirikimo arba neatidumo klaidas. Skelbiami dokumentai yra saugomi Rusijos valstybiniame istorijos archyve Peterburge, o jų kopijos - mikrofilmai - Lietuvos istorijos instituto Rankraščių skyriuje.Reikšminiai žodžiai: Archyviniai šaltiniai; Kaltinėnai; Kaltinėnų bažnyčia; Kaltinėnų klebonija; Kaltinėnų parapija; Klebonas; Parapija; Parapijos istorija; Pranešimas; Vizitacija; 19 amžius; Žemaitija (Samogitia); Archival sources; First half of 19th century; Kaltinėnai; Kaltinėnai church; Kaltinėnai parish; Kaltinėnai presbytery; Parish; Parish history; Priest; Report; Samogitia; Visitation.

ENThe publication presents translations of two archival sources: 1) a notification of the situation in the parish, 2) a visitation of 1820. These are two different documents yet they do have certain similarities. The first archival document presents the situation of the Church of Kaltinėnai at the end of the 18th century, or to be more precise, the beginning of that period, when the Grand Duchy of Lithuania had just been occupied by the Russian Empire. The imperial authorities needed to obtain information about the situation and condition of the Catholic church. To this end, the Collegium of Justice of the Russian Empire ordered bishops of dioceses to submit data on the statistics on each church, believers, property and priests. Although this report of the priest of the Kaltinėnai parish is rather short, it contains extensive data about priests, and especially about the then cure of the parish. The second archival source is the visitation of the parish of Kaltinėnai of 1820, which is much more extensive. The content of visitations usually depended on a questionnaire drafted by the bishop of diocese in advance. The cure of the parish had to submit answers to presented questions to the bishop or the dean. It should be mentioned that the extensiveness of answers to these questions depended on the accuracy of the cure and the quantity and content of available documents. It is difficult to verify the accuracy of the visitation data submitted by the cure, since the major share of the documents disappeared. Only prominent mistakes and inaccuracies can be noticed. The announced documents are kept in the Russian State History Archive in Saint Petersburg, and their copies – in the Division of Manuscripts of the Lithuanian Institute of History.