Kaltinėnų valsčiaus savivaldybė 1918-1940 m.

LTXIII amžiaus pradžioje vidurio Žemaitijoje buvo Tverų, Medininkų, Laukuvos, Kulėnų, Kaltinėnų, Kražių, Šiauduvos ir Karklėnų valsčiai. Po Žemaitijos krikšto Kaltinėnai atiteko Žemaičių vyskupui. Kaltinėnų apylinkės prijungtos prie Karšuvos valsčiaus. Carinė Rusijos valdžia 1861 metais Kaltinėnuose įsteigė valsčiaus centrą, kuris priklausė Raseinių apskričiai. Kaizerinės vokiečių okupacijos metais Kaltinėnų valsčius („bezirkas“) priklausė Skaudvilės apskričiai („kreisui“). Kada susikūrė Kaltinėnų parapijos komitetas, nepavyko nustatyti. Pirmuosius dokumentus 1919 metų pradžioje kaip Kaltinėnų piliečių komiteto pirmininkas pasirašo J. Budginas, kaip raštvedys – Danilevičius. Matyt, jie ir buvo pirmieji susikūrusios Kaltinėnų savivaldybės pareigūnai. Kaltinėnų valsčius nuo susikūrimo dienos buvo vienas stambesniųjų. 1919 metų balandžio 24 dieną Kaltinėnų valsčiaus komiteto pateiktomis žiniomis, valsčiui priklausė 114 kaimų ir dvarų, juose gyveno 1243 šeimynos su 6355 gyventojais, valdė 17958,5 dešimtines žemės. Tais pačiais metais Kaltinėnai buvo prijungti prie Tauragės apskrities. Pagal pirmąjį 1919 metų spalio 10 dieną paskelbtą Savivaldos įstatymą vietos savivaldybės tapo renkamu organu. Ši praktika tęsėsi iki pat sovietinės okupacijos 1940 metais, vėliau savivaldybės veikla buvo trumpam atnaujinta vokiečių okupacijos metu. 1944 metais, antrosios sovietų okupacijos metu, daugelis Kaltinėnų tarybos narių ir viršaitis Kazys Petraitis su šeimomis buvo represuoti.Reikšminiai žodžiai: Istorija; Kaltinėnai; Savivalda; Savivaldybė; Žemaitija (Samogitia); History; Kaltinėnai; Local authority; Municipality; Samogitia.

ENIn the early 13th century, central Žemaitija included Tverai, Medininkai, Laukuva, Kulėnai, Kaltinėnai, Kražiai, Šiauduva and Karklėnai volosts. After the baptism of Žemaitija, Kaltinėnai passed over to Žemaitija bishop, while Kaltinėnai environs were attached to Karšuva volost. The Tsarist Russia (1861) established a centre of volost in Kaltinėnai, which was part of Raseiniai county. During the occupation by Kaizer Germany, Kaltinėnai volost (bezirk) was part of Skaudvilė county (kreis). No date of establishment of committee at Kaltinėnai parish was determined. The first documents in the early 1919 are signed by J. Budginas, chairman of Kaltinėnai citizen committee and Danilevičius as secretary. It seems these were the first officers at the newly established Kaltinėnai municipality. Ever since the establishment, Kaltinėnai volost was among the largest ones. As of information provided by Kaltinėnai volost committee on 24 April 1919, the volost included 114 villages and manors, with 1,243 families and 6,355 residents, and management of 17,958.5 tithes of land. In the same year, Kaltinėnai was merged to Tauragė county. In accordance with the law on self-government, promulgated on 10 October 1919, local municipalities became an elected body. This practise was retained ever until the Soviet occupation in 1940, with a short restoration in the municipal activities during the German occupation. In 1944, during the 2nd Soviet occupation, most members of Kaltinėnai council and Kazys Petraitis, chief of rural district, and their families suffered from repressions.