LTApibendrinant visus tyrimo rezultatus, galima padaryti keletą išvadų. Analizuojant formančių dinamiką nustatyta, kad balsio oa. labializacija, kaip papildomosios priebalsių artikuliacijos požymis, šiaurės žemaičių kretingiškių šnektose yra visuotinis reiškinys. Kokybinė spektrų analizė leidžia teigti, kad aprašomojo balsio labializacijos bei diftongizacijos stiprumas priklauso nuo fonetinio konteksto. Pirmųjų ir antrųjų formančių vidurkių matavimų skirtumai rodo, kad tiriamasis reiškinys yra gerokai stipresnis po lūpinių [v-, b-, p-] negu po liežuvio priešakinių [t-, d-]: tai yra akivaizdu iš pirmosios formantės vidurio, pabaigos ir antrosios formantės pradžios kokybinės charakteristikos. Eksperimentinė analizė rodo, kad tiriamajam balsiui a. būdinga nepastovi, bet oa. tipo diftongoidui būdinga artikuliacija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Šiaurės žemaičiai kretingiškiai; Balsiai; Labializacija; Formantė; Lūpiniai priebalsiai; Liežuvio priešakiniai priebalsiai; Kretinga subdialect of Northern Žemaitian; Vowel; Labialization; Formant; Labial consonants; Front consonants.
ENGeneralising the research results, some conclusions can be drawn. Analysis of the dynamics of formants has established that labialisation of the vowel oa., as a sign of supplementary consonantal articulation, is a generalised phenomenon in the sub-dialects of Kretinga, northern Žemaitija. Qualitative spectrum analysis lets us conclude that the strength of the labialisation and diphthongisation of the vowel in question depends on the phonetic context. The difference in the measured average of the first and second formants shows that the phenomenon under study is much stronger after labial consonants [v-, b-, p-] than after apico-alveolar consonants [t-, d-]. This is evident from the first formant’s medial and final characteristics and the second formant’s initial characteristics. Experimental analysis shows that a gliding pronunciation of the oa. type diphthong is characteristic of the vowel being studied, a.