A Theoretical interpretation of policy evaluation in the context of Lithuanian public sector reform
LTBiudžeto formavimas ir įgyvendinimas, žmogiškųjų resursų valdymas ir auditavimas sudaro valstybės valdymo sistemą. Visgi ilgą laiką trūko grįžtamojo ryšio, kuris suteiktų informacijos apie valdžiosvykdomos veiklos rezultatus ir pasekmes. Viešosios politikos vertinimo sistemos įtvirtinimas tapo nauju viešosios valdymo kontrolės instrumentu. Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kodėl kai kurie viešosios politikos vertinimai sulaukia nacionalinio ir pasaulinio pripažinimo. Tokie įvertinimai turi įtakos valstybės modernizavimui: vieni pakeičia pamatines paradigmas, vertybes, stereotipus, sąlygoja planavimo pokyčius ir reformas, kiti nedaro jokios esminės įtakos ir dūlėja vyriausybių ir akademinės bendruomenės ekspertų stalčiuose. Vertinimo tyrimai yra reformaciniai, nes jais siekiama nustatyti socialinio progreso alternatyvas. Viena iš pagrindinių vertinimo funkcijų yra nustatyti teigiamų pokyčių galimybes, įvertinant viešosios politikos rezultatus ir pasekmes. Daugumaviešosios politikos pasekmių – tai bendra įvairių veikėjų veiksmų išdava. Viešosios politikos vertinimo mechanizmas padeda pakeisti politinę programą, koreguoti jos įgyvendinimo strategijas. Tyrime klausiama, ar viešosios politikos vertinimų praktinįpoveikį nulemia vertintojų kvalifikacija, politinėekonominė padėtis, ar tarptautinėsdonorų bendrijos pastangos skleisti vertybes, žinias ir idėjas, turinčias tiesioginės ar netiesioginės įtakos valstybių vystymosi sėkmei.Reikšminiai žodžiai: Atsiskaitomumas; Efektyvumas; Išeiga grįstas vertinimas; Pagristų duomenų vertinimas; Politikos vertinimas; Produktyvumas; Vertinimo kultūra; Vertinimo politika; Accountability efficiency; Efficiency; Evaluation culture; Outcome-based evaluation; Policy evaluation.
ENWhy do some policy evaluations have national and worldwide recognition? Those evaluations make an impact on states’ modernization; they change the paradigms, values, stereotypes, programming transformation and reforms. Other evaluations do not have any significant influence and are likely put on the e-shelves of the governments and universities computers. Evaluation researches are defined as reformistic, which aim to develop an alternatives for the social improvement. One of the functions of evaluation is an improvement by assessing policy output and outcome. Most outcomes are jointly determined and controlled by plurality of the actors. Evaluation helps to change a policy agenda, policy formulation and implementation strategies. Modern scientific and technological achievements provide governments with real and noticeable military, economic, political, diplomatic power. Under such circumstances, a critical question emerge: is the influence of policy evaluations determined by the qualifications of the evaluators, the political-economic situation or the efforts of the international donors community to export values, knowledge, ideas which have either direct or indirect interest to the development efforts?. [From the publication]
- Globalizacija ir instituciniai viešosios politikos klausimai Lietuvoje / Stasys Kropas. Lietuvos ekonomika Europoje ir globalioje erdvėje. Vilnius: Ekonominių tyrimų centras, 2007. P. 31-59.
- Ko verta politika? : viešosios politikos vertinimas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje / Ramūnas Vilpišauskas, Vitalis Nakrošis. Vilnius : Eugrimas, 2005. 129 p.
- Normalios politikos genezės atvejis : Lietuvos politinės sociologijos studija / Vaidutis Laurėnas. Klaipėda : KU l-kla, 2001. 379 p.
- Politikos įgyvendinimas Lietuvoje ir Europos Sąjungos įtaka / Ramūnas Vilpišauskas, Vitalis Nakrošis. Vilnius : Eugrimas, 2003. 210 p.
- Veiklos planavimo ir programų vertinimo pokyčių trajektorijos Lietuvos viešajame administravime / Jaroslav Dvorak, Mindaugas Kaselis. Politikos mokslų almanachas. 2011, [T.] 9, p. 99-116.
- Viešosios politikos vertinimo rinka: Vidurio ir Rytų Europos atvejis / Jaroslav Dvorak. Lietuvos aukštųjų mokyklų vadybos ir ekonomikos jaunųjų mokslininkų konferencijų darbai. 2009, 12, p. 30-38.
