LTRinkiminio elgesio studijose iki šiol akcentuojamas ekonominio balsavimo bei racionalaus pasirinkimo vaidmuo aiškinant politines demokratizacijos pasekmes pokomunistinėje erdvėje. Empiriniai rinkiminio elgesio tyrimai rodo, kad kiti veiksniai – etniškumas ar regionas – gali turėti įtakos socioekonominiams rinkėjų elgesio motyvams. Straipsnyje analizuojamas rinkiminis elgesys pokomunistinėse Vidurio ir Rytų Europos valstybėse (Lenkijoje, trijose Baltijos valstybėse ir Ukrainoje). Pagrindinis straipsnio tikslas – išanalizuoti šių šalių gyventojų rinkiminį elgesį tam tikruose subnacionalinio lygmens teritoriniuose segmentuose siekiant aptikti valstybių skirtumus ir joms bendras tendencijas. Straipsnyje nagrinėjami ryšiai tarp socioekonominių, etninių ir kultūrinių charakteristikų bei gyventojų nuostatų, išreikštų jiems dalyvaujant rinkimuose bei viešosios nuomonės apklausose. Teigiama, kad po Antrojo pasaulinio karo prasidėjusi migracija (istorinė migracija), atrodo, vis dar yra lemiamas regioninės kultūros ir politinių preferencijų veiksnys Vidurio ir Rytų Europos valstybėse. Rinkiminis šio regiono valstybių piliečių elgesys analizuojamas pasitelkus kiekybinį tyrimo metodą, taip pat minėtų šalių parlamentinių ir prezidento rinkimų bei 2003 m. vykusio referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje duomenis. Statistiškai reikšmingi ryšiai tarp priklausomo ir nepriklausomų kintamųjų keliose analizės dimensijose liudija tam tikrą tendenciją kiekvienoje iš penkių valstybių, o jų derinys – bendras rinkiminio elgesio tendencijas pokomunistinėje erdvėje.Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Istorinė imigracija; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Pabaltijo valstybės; Pokomunistinis; Post komunistinių rinkėjų elgsena; Rinkėjų elgsena; Ukraina (Ukraine); Baltic States; Electoral behavior; Historic immigration; Post-communist; Post-communist electoral behavior.
ENThis article examines electoral behaviour in the post-communist countries of Central and Eastern Europe (Poland, the Baltic States and Ukraine). The main aim is to analyze electoral behaviour in particular sub-national territories in order to discover differences and common trends in the countries examined. The article discusses interconnections between socio-economic, ethnic, and cultural characteristics of particular sub-national territories and the attitudes of their inhabitants expressed in voting results and opinion polls. The factor of post-World War II immigration (historic immigration) seems to still determine regional culture (including political preferences) in all the countries under consideration. The specific details of electoral behaviour are analyzed using quantitative method. This method helps to examine the results of parliamentary and presidential elections and EU accession referenda of 2003. Correlations between independent and dependent variables repeated in a number of measurements show certain tendencies within each examined country. The totality of such tendencies demonstrates common trends of electoral behaviour in post-communist space. [From the publication]