On the resultative meaning of derived statives in modern Lithuanian

LTŠalia sudėtinių rezultatyvo formų lietuvių kalboje turima ir neproduktyvi išvestinių statyvų (arba rezultatinės būsenos) kategorija, leidžianti perteikti panašaus pobūdžio reikšmes, plg. Ji (yra) / buvo apsivilkusi paltą ir Ji vilki / vilkėjo paltą, kur vilk-ė-ti ‘būti apsivilkusiam’ <– vilk-ti-s. Šie vediniai kol kas dar nebuvo skirstyti pagal sintaksinius tipus ir nevertinti tipologiniu požiūriu. Straipsnyje remiamasi maždaug 90 atrinktų sinchroniškai skaidžių darinių. Išvestiniai statyvai sudaromi su priesagomis -ėti, -oti, -soti, o jų šaknyse gali vykti balsių ir priegaidžių kaitos. Išnagrinėjus surinktą medžiagą paaiškėjo, kad išvestiniai statyvai gali perteikti tuos pačius tris sintaksinius rezultatyvų tipus kaip ir sudėtinės formos, bet tik subjektiniai vediniai yra bent kiek dažnesni – jų esama iki 70, pvz.: gul-ė-ti, gùl-i ‘būti atsigulusiam’ <– gul-ti(-s). Posesyvinių vedinių nedaug (iki 14) ir jie sudaromi tik su priesaga -ėti (pvz.: av-ė-ti, ãv-i ‘būti ką apsiavusiam’ <– aũ-ti-s), o štai objektiniai vediniai dar retesni (iki 7 veiksmažodžių) ir jų interpretacija kartais gali būti dvejopa, plg. smyg-só-ti, smỹg-so: ‘būti įsmeigtam’ (objektinis tipas) <– smeig-ti arba ‘būti įsmigusiam’ (subjektinis tipas) <– smig-ti. Lyginant su sudėtinėmis rezultatyvų formomis, akivaizdu, kad rezultatyvinė išvestinių statyvų vartosena labai ribota: šie vediniai daromi tik iš nepriesaginių (pirminių) veiksmažodžių, jie gana retai perteikia posesyvines ir objektines reikšmes ir yra linkę prarasti ankstesnio įvykio implikaciją, kuri sudėtinėse rezultatyvų formose labai aiški.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių kalba; Veiksmažodis; Rezultatyvas; Verb; Resultative.

ENNext to complex resultative forms of the Lithuanian language, there is an inefficient category of derivative statives (or resultative states) which allow rendering similar meanings, comp.: Ji (yra) / buvo apsivilkusi paltą and Ji vilki / vilkėjo paltą where vilk-ė-ti ‘būti apsivilkusiam’ <– vilk-ti-s. These derivatives have not been divided according to syntactic types and typologically evaluated yet. The article is based on approx. 90 selected synchronically dissolvable compositions. Derivative statives are composed with suffixes -ėti, -oti, -soti; the change of vowels and intonation may take place in their roots. After the analysis of accumulated material, it was revealed that derivative statives may render the same three types of resultatives in comparison to complex forms, however only subjective derivatives are a little more frequent, i.e. approx. up to 70, ex.: gul-ė-ti, gùl-i ‘būti atsigulusiam’ <– gul-ti(-s). There are not many possessive derivatives (up to 14) and they are composed with the help of a suffix -ėti (ex.: av-ė-ti, ãv-i ‘būti ką apsiavusiam’ <– aũ-ti-s). Objective derivatives are even rarer (up to 7 verbs) and their interpretation may be different, comp.: smyg-só-ti, smỹg-so: ‘būti įsmeigtam’ (objective type) <– smeig-ti or ‘būti įsmigusiam’ (subjective type) <– smig-ti. In comparison to complex forms of resultatuves, it is evident that the use of resultative derivative statives is very limited: the derivatives are derived only from non-suffixal (initial) verbs, they rarely render possessive and objective meanings and are likely to lose an implication of a former event which is very clear in complex forms of resultatives.