Durability of EU civil service policy in Central and Eastern Europe after accession
LTStraipsnyje nagrinėjamas tarnybos politikos kursų tęstinumas Vidurio ir Rytų Europoje šio regiono valstybėms tapus Europos Sąjungos narėmis. Valstybės tarnybos profesionalizacija šiose valstybėse buvo narystės Europos Sąjungoje sąlyga. Vis dėlto Europos Komisija neturi ir negalėtų taikyti jokių specialių sankcijų, jei Europos Sąjungos narėmis tapusios šalys atšauktų iki įstojimo į Bendriją pradėtas valstybės tarnybos sistemos reformas ar keistų anksčiau užsibrėžtą reformų kryptį. Šiame straipsnyje lyginamos aštuonios Vidurio ir Rytų Europos valstybės, 2004 m. tapusios Europos Sąjungos narėmis. Analizė rodo, jog valstybės tarnybos sistemų raida nagrinėjamose valstybėse po įstojimo į Europos Sąjungą gana ženkliai skyrėsi. Trys Baltijos šalys tęsė pradėtas valstybės tarnybos sistemos reformas, tuo tarpu Slovakiją, Čekiją, Lenkiją ir Slovėniją galima laikyti valstybėmis, kuriose nuo pradėtų reformų kelio buvo nusigręžta ir judama būklės, buvusios iki narystės Europos Sąjungoje, link. Vengrijoje įvyko valstybės tarnybos reformos krypties perorientavimas. Skirtingas valstybės tarnybos sistemų reformos trajektorijas nagrinėtoms valstybėms atsidūrus Europos Sąjungos sudėtyje galima laikyti tų šalių vidaus politikos konsteliacijos ir vyriausybių kaitos po įstojimo į Europos Sąjunga pasekme. Mažai tikėtina, kad buvo kitų veiksnių, kurie nagrinėtose Vidurio ir Rytų Europos šalyse galėjo sustabdyti valstybės tarnybos profesionalizacijos augimą, vykusį stojimo į Bendriją momentu.Reikšminiai žodžiai: Centrinė ir Rytų Europa; Centrinės ir Rytų Europos šalys; ES; Patvarumas; Socialinių paslaugų politika; Valstybės tarnyba; Valstybės tarnybos reforma; Central and Easten Eurpe countries; Central and Eastern Europe; Civil Service Policy; Civil service; Civil service reform; Durability; EU.
ENThis article examines the post-accession durability of EU civil service policy in Central and Eastern Europe (CEECs). Civil service professionalization was a condition for EU membership but the European Commission has no particular sanctions available if CEECs reverse pre-accession reforms after gaining membership. Comparing eight CEECs that joined the EU in 2004, the article finds that post-accession civil service developments are characterized by great diversity. The three Baltic States continued civil service reforms, while Slovakia, the Czech Republic, Poland, and Slovenia are classified as cases of post-accession reform reversal. The post-accession pathway of Hungary is identified as a case of reform reorientation. The diversity in post-accession pathways was almost exclusively the result of domestic political constellations, in particular, patterns of government alternation after accession. There were hardly any factors that could have locked in the level of professionalization that had been reached at the time of accession. [From the publication]
- European convergence of public administration reforms / Simona Statneckytė. Constructing "Europe" and spread of European values / editor Liudas Mažylis. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas ; Vilnius: Versus aureus, 2014. P. 245-256.
- Europos Sąjungos regioninė politika, partnerystės principas ir valstybės tarnyba: valdysenos aspektas / Simona Statneckytė. Regionų valdysena: nuo teorijos iki praktikos / sudarytojas Jaroslav Dvorak. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2016. P. 51-59.
- Falling between two stools - the case of the Lithuanian civil servant reform of 2013 / Lars Johannsen, Karin Hilmer Pedersen, Saulius Pivoras. Journal of comparative politics. 2015, vol. 8, no. 1, p. 34-48.
- Lietuvos valstybės tarnybos reforma 2004–2018 m. – europeizacijos aspektas / Simona Statneckytė, Jaroslav Dvorak. Regional formation and development studies. 2019, Nr. 1 (27), p. 70-78.
- The Impact of the EU on agencification and depoliticisation in Lithuania / Vitalis Nakrošis, Sabina Bankauskaitė-Grigaliūnienė. Baltic journal of political science. 2014, no 3, p. 7-26.
