Exploring the conditions for a mortality crisis: bringing context back into the debate

LTŠiame darbe aptariamos moralinės krizės buvusiose Sovietų Sąjungos ir Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, siekiama nustatyti šias krizes sukeliančius veiksnius. Išsamiai nagrinėjamas dviejų veiksnių – įtampos (streso) ir alkoholio vartojimo – ir jų sąveikos poveikis šias visuomenes kamuojančiam moraliniam nuosmukiui. Akcentuojama konteksto analizės svarba norint suprasti sisteminius nuosmukio panašumus bei skirtumus pasirinktame regione. Gyventojų mirtingumo lygio tendencijų skirtumai regione leidžia išskirti tris valstybių grupes, panašias pagal geografinę padėtį ir ekonominės raidos tendencijas. Pirmoji grupė apima labiausiai į vakarus nutolusias valstybes, kuriose mirtingumo lygis prasidėjus pereinamajam laikotarpiui išaugo nežymiai. Mirtingumo lygis antrosios grupės valstybėse XX a. 10 deš. stipriai išaugo, tačiau palyginti greitai grįžo į ankstesnį lygį. Šiai grupei priklauso Rusijos kaimynystėje esančios valstybės. Trečiąją grupę sudaro valstybės, kurios patyrė du mirtingumo šuolius arba kuriose mirtingumo lygis XXI a. pradžioje nesumažėjo. Tyrimas rodo, kad skirtumus tarp analizuotų Sovietų Sąjungos ir Vidurio ir Rytų Europos valstybių iš dalies paaiškina skirtingos ekonominės raidos sąlygos, glaudžiai susijusios su stresu ir alkoholio vartojimu. Nepaisant visų įprastai reikšmingais laikomų minėto regiono valstybių skirtumų, įskaitant geografinės padėties, kultūros, gyvenimo būdo, visuomenės struktūros ypatumų, prastos ekonominės sąlygos geriausiai paaiškina aukštesnį mirtingumo lygį dalyje regiono valstybių.Reikšminiai žodžiai: Alkoholio vartojimas; Ekonominis kontekstas; Mirtingumas; Pokomunistinis laikotarpis; Pokomunizmas; Stresas; Sveikatos elgsena; Alcohol consumption; Economic context; Health behaviour; Mortality; Post-communist; Post-communist period; Stress.

ENThis work discusses moral crises in states of the former Soviet Union and Central and Eastern Europe seeking to define the factors causing these crises. The impact of two factors, i.e. stress and alcohol, and interaction thereof, on the moral recession these societies suffer from is analysed. The author highlights the importance of the context analysis seeking to perceive systemic similarities and differences of the recession in chosen regions. The differences in tendencies of the death rate of the region allow establishing three groups of states with a similar geographic location and economic development tendencies. The first group includes western states where the death rate did not increase significantly with the start of the transition period. The death rate in the states of the second group increased significantly in the 10th decade of the 20th century, but it rather quickly reached its previous rate. This group includes states in the neighbourhood of Russia. The third group includes the states, which experienced two waves of death rates or where the death rate did not decrease at the beginning of the 21st century. The research indicates that these differences are partially explained by different conditions of economic development closely related to stress and alcohol abuse. Despite all significant changes between the states of the above region, including geographical position, culture, lifestyle, social structure peculiarities, poor economic conditions best explain higher mortality rates in a number of the states of the region.

• Lietuvos gyventojų mirtingumo miesto-kaimo skirtumų sociodemografiniai veiksniai : disertacija / Domantas Jasilionis. Vilnius, 2003. 170 lap.
• Mortality in Belarus, Lithuania, and Russia : divergence in recent trends and possible explanations / Pavel Grigoriev, Vladimir Shkolnikov, Evgueni Andreev, Domantas Jasilionis, Dmitri Jdanov, France Mesle, Jacques Vallin. European journal of population 2010, vol. 26, p. 245-274.