Abp Romuald Jałbrzykowski - metropolita wileński

LTKnygoje pristatoma Vilniaus arkivyskupo metropolito Romualdo Jalbžykovskio gyvenimas ir veikla. Jo dvasingumas ir pasišventimas paliko katalikų bendruomenėje neišdildomą pėdsaką. Ganytojo veikla pasižymėjo ne tik tuo, kad kalbamu laikotarpiu kito bažnyčios organizacinės struktūros, bet ir daugeliu socialinių iniciatyvų, kurios buvo iš ilgos vergovės išsilaisvinusių piliečių religinio atgimimo išraiška. Deja, arkivyskupui neteko pasidžiaugti savo darbo vaisiais. Pastoracinę ir administracinę veiklą arkivyskupas suprato pirmiausia kaip tarnystę Dievui ir žmonėms. Kaip administratorius veikė vadovaudamasis kanonų teise. Reikalavo, kad ir kiti, pirmiausia kunigai, jos laikytųsi. Tvarkydamas bažnyčios organizacinius reikalus kliovėsi vyskupų Kazimiero Michalkevičiaus, o II pasaulinio karo metais – Mečislovo Reinio parama, taip pat arkivyskupijos kunigų, ypač dekanų talka. Daug reikalavo ne tik iš kitų, bet ir iš savęs. Būdamas kunigas ir ganytojas, jautėsi atsakingas už tikinčiųjų sielovadą, todėl labai daug dėmesio skyrė liturginiam gyvenimui ir sakramentams. Darė viską, kad visi ne tik atsiduotų katalikų bažnyčios globai, bet ir vykdytų Išganytojo priesakus. Nepaisydamas silpnos sveikatos stengėsi kuo daugiau bendrauti su parapijų bendruomenėmis, katalikų organizacijomis. Tikėjo, kad tik tinkamas jaunosios kartos religinis ugdymas gali padėti atsispirti sekuliarizacijos iššūkiams. Apie arkivyskupą Jalbžykovskį dar neparašyta sintetinių darbų, nei išsamios monografijos. Ateityje tyrėjų dar laukia didžiulis darbas, apibūdinant neeilinę arkivyskupo asmenybę ir nuveiktus darbus.Reikšminiai žodžiai: Vilniaus arkivyskupija; Seinų vyskupija; Katalikų akcija; Arkivyskupas Romualdas Jalbžykovskis.

ENThe book portrays the life and activities of Romualdas Jalbžykovskis, the Metropolitan Archbishop of Vilnius. His spirituality and devotion left an indelible imprint in the Catholic community. The pastor’s activities were remarkable not only because the organisational structure of the church changed at the time, but also due to a number of social initiatives, which were the expression of the religious revival of the citizens, having freed from long slavery. Unfortunately, the archbishop was unable to enjoy the results of his work. He saw his pastoral and administrative activities primarily as his service to Lord and people. As an administrator, he acted on the basis of the Canon Law. He insisted that others, priests in particular, also adhered to it. When dealing with the organisational affairs of the church, he relied on the support of Bishop Kazimieras Michalkevičius, and during World War II – Mečislovas Reinys, as well as the assistance of the archdiocese priests, deans in particular. He was demanding towards others and himself. Being a priest and a pastor, he felt responsibility for believers spiritual care, he therefore focussed on liturgical life and sacraments. He made every effort not only to attract everyone to the care of the Catholic Church but also make them follow the Saviour’s commandments. Despite his poor health, he strived to communicate as much as possible with parochial communities and Catholic organisations.He believed that only appropriate religious education of the young generation can help to resist the challenges of secularisation. No synthetic works or a detailed monograph have been written about archbishop Jalbžykovskis yet. A huge work is still waiting for researchers in the future: to describe the archbishop’s prominent personality and works.

• Teologija / Theology
• Istorija / History