Zigmas Toliušis apie kolekcionavimą, bibliofilus ir kolekcininkus

LTVyrauja nuomonė, jog atsiminimai yra subjektyvus istorijos šaltinis. Jų patikimumą tyrėjas gali nustatyti tik objektyviai suvokdamas atsiminimų autoriaus gyvenamojo meto kontekstą ir gerai pažindamas kitus šaltinius. Atsiminimai suteikia galimybę tyrėjui tikslinti faktus lyginimo su kitais šaltiniais metodu, gerokai praplėsti tiriamo objekto pažinimo ribas ir suteikti jam naujų žiūros galimybių. Straipsnyje skelbiami žymaus tarpukario Lietuvos teisininko, visuomenės ir kultūros veikėjo Zigmo Toliušio (1889–1971)1 atsiminimai „Apie kolekcionavimą ir Lietuvos kolekcionierius“. Pastarieji yra atsiminimų ir studijų rinkinio, autoriaus pavadinto bendra antrašte „Menas, kolekcionavimas, bibliofilija“, dalis ir pasirinkti skelbti dėl kelių priežasčių. Minėti atsiminimai nušviečia žymių ir mažiau žinomų nepriklausomos Lietuvos bibliofilų ir kolekcininkų gyvensenos ypatumus, papildo ir praplečia iki šiol apie juos turėtas žinias, atskleidžia jų pačių ir jų rinkinių likimus permainingomis istorinėmis ir politinėmis aplinkybėmis, be to, suteikia jų charakteriams naujų atspalvių. Dauguma atsiminimuose aprašytų asmenų buvo Z. Toliušio amžininkai. Kaip pažymėjo atsiminimų autorius, aš toli gražu neišvardinau visų Lietuvos kolekcionierių. Jų yra žymiai daugiau <...>[9, 49]. Taip elgėsi, matyt, sąmoningai, veikiamas vidinio cenzoriaus, bijodamas tapti persekiojamuoju ir, žinoma, kartu pakenkti savo bičiuliams, jei atsiminimai būtų demaskuoti. Publikuojami atsiminimai, tikėtina, taps tolesnių kolekcionavimo ir bibliofilijos istorijos tyrimų šaltiniu.Reikšminiai žodžiai: Antikvariatas; Atsiminimai; Bibliofilai; Bibliofilija; Bibliotekos; Kolekcijos; Kolekcininkai; Kolekcionavimas; Muziejai; Rinkiniai; Zigmas Toliušis; Antique shop; Bibliophiles; Bibliophylia; Collecting; Collections; Collectors; Libraries; Memoir; Museums; Zigmas Toliušis.

ENThe prevailing opinion holds that memoirs are a subjective historical source. A researcher can only determine the reliability upon objective understanding of the context of period of the author of memoirs and being aware of other sources. Memories offer an opportunity to a researcher to specify facts using comparison with other sources, thereby expanding limits of understanding of a subject and gaining new opportunities of perception. The article publishes memoirs by Zigmas Toliušis (1889–1971), a famous Lithuanian lawyer, public and cultural figure of interwar period, “On collecting and collectors of Lithuania”. The latter form a part of a collection of memoirs and studies, named by the author as “Art, collecting and bibliophilia” and selected for publication on several grounds. The above memoirs reflect lifestyle of bibliophiles and collectors of independent Lithuania, both famous and less famous, and supplement and expand currently available information; they also reflect the fate of both the figures and their collections under changing historical and political circumstances; they also add new colours to their characters. Most of persons described in the memoirs are contemporaries of Z. Toliušis. According to the author, he has not listed all Lithuanian collectors. There are many more <...>[9, 49]. It is likely that the author acts intentionally, urged by his inner censor, for fear of prosecution and naturally in order to save his friends, lest the memoirs be uncovered. The memoirs published will likely serves as source for deeper studies of history of collection and bibliophilia.

• Komunikacija / Communication
• Archeologija / Archaeology