LTStraipsnio tikslas – taikant filosofinio žinojimo sociologijos prieigą ištirti strategijas, kurias Lietuvos filosofai naudoja apžvelgdami savo disciplinų tapsmo ir raidos istorijas. Straipsnyje nagrinėjamos keturios apžvalgos, skirtos Lietuvos filosofų įdirbiui šiose srityse: Lietuvos filosofijos istorijos tyrinėjimai (1993), filosofinė antikotyra (1995), fenomenologija (2008), analitinė kalbos ir mokslo filosofija (2010). Pagrindiniai klausimai: kaip aprašoma ir pateikiama konkrečios filosofinės krypties raida? Kokį vaidmenį apžvalgoje atlieka nuorodos į išorinį kontekstą? Kokia istorija dominuoja apžvalgoje – vidinė ar išorinė? Kuriems filosofams ir jų tekstams skiriama daugiausia dėmesio? Kokia apžvalgose pateikiamų tekstų dinamika?. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Filosofijos istorija; Filosofinio žinojimo sociologija; Išorinė istorija; Lietuvos filosofija; Vidinė ir; Vidinė ir išorinė istorija; History of philosophy; Internal and external history; Lithuanian philosophy; Sociology of philosophical knowledge.
ENThe article applies the approach of sociology of philosophical knowledge in order to analyze the strategies Lithuanian philosophers use reviewing development of their disciplines. Four reviews on different fields of Lithuanian philosophy are analyzed: History of Lithuanian Philosophy (1993), Philosophical Studies of Antiquity (1995), Phenomenology (2008), Analytic Philosophy of Language and Science (2010). The major questions are to be answered: How development of certain philosophical field is described and presented? What role the references to external and extra-philosophical context play? What historical approach is predominant – internal or external? What philosophers and texts are presented as most influential? What is dynamics of the philosophical texts presented in reviews?. [text from author]