Kalba kaip žmogaus įvaizdžio dalis

LTStraipsnio objektas – kalbos priemonėmis kuriamas žmogaus įvaizdis kalbinių ir socialinių veiksnių sankirtoje. Nagrinėjama, kaip atrodo žmogus, jo kalba viešosios bendrinės kalbos normų kontekste, kokie kalbos ypatumai reikšmingiausi visuomenės nuomonei apie žmogų susidaryti. Tiriami dvejopi duomenys: 1) kalbos reiškiniai, kuriais remiantis kuriamas įvaizdis; 2) kalbos vartotojų nuomonė apie tų reiškinių vartojimą. Duomenys rinkti iš pastarojo dešimtmečio sakytinės ir rašytinės žiniasklaidos. Žmogaus įvaizdžiui turi įtakos daugybė veiksnių. Geografinis ir socialinis visuomenės susiskaidymas, tos pačios kalbos atmainų ir kitų kalbų funkcionavimas toje visuomenėje, sociokultūrinis kontekstas, įvaizdžio kūrimo kalbos priemonės ir būdai sudaro sudėtingą sistemą. Įvaizdis gali būti kuriamas sąmoningai arba atsiskleidžia savaime, kalbos vartotojui nekontroliuojant savo kalbėsenos. Kadangi bendrinė kalba iš dalies niveliuoja individualius žmonių (jų grupių) požymius, įvaizdis gali būti kuriamas keliais tikslais: 1) siekiant išlaikyti neutralumą, 2) norint paryškinti išskirtinumą. Įvaizdis kuriamas arba atsiskleidžia laikantis kalbos normų arba jas laužant; keičiant kalbėjimo kodą. Bendrinės kalbos vartosenoje ryškėja tokie kalbinės elgsenos stereotipai, nuo kurių priklauso žmogaus (grupės) įvaizdis: 1) raštingumas–neraštingumas; 2) bendrinė–ne bendrinė (t. y. tarminė, pusiau tarminė, žargoninė, su kitakalbiu akcentu) tartis; 3) norminis–nenorminis kirčiavimas; 4) leksikos savumas–svetimumas, nuosaikus modernumas–atsilikimas, padorumas–vulgarumas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalbos socialinis statusas; Kalbos įvaizdis; Kalbos ir visuomenės santykiai; Bendrinė kalba; Tarmė.

ENThe subject of this article – human image created by means of language at the intersection of linguistic and social factors. The author examines perception of an individual, of his speech in the context of public, general language, what language aspects are most important for society to form an opinion about an individual. Two types of information are researched: 1) language expressions, which are used to construct an image; 2) opinion of language users about the usage of such expressions. Information was collected from oral and written media of the current decade. Individual’s image is influenced by a plurality of factors. Geographical and social fracture of the society, functioning of varieties of the same language and other languages in the society, socio-cultural context, language expressions and ways of image construction form a complicated system. Since general language, to a certain extent, levels unique features of individuals (their groups); thus, image can be constructed with a number of goals in mind: 1) in order to preserve neutrality, 2) to emphasize uniqueness. Image is constructed or revealed by observing language norms or breaking them; by changing code of a speech. In the use of general language, the following stereotypes of linguistic behavior – on which individual’s (group’s) image depends – emerge: 1) literacy–illiteracy; 2) general–not general (that is dialectical, semi-dialectical, jargon, with a foreign accent) pronunciation; 3) regular–irregular accentuation; 4) idiosyncratic–alienated lexicon, consistently modern–lagging behind, decency–vulgarity.