Lietuvos Prezidento konstitucinio statuso raida 1918-1940

LTPirmųjų modernių konstitucijų raida Lietuvoje nevyko nuosekliai pažangos keliu. 1922 m. išleidus Lietuvos valstybės Konstituciją, baigta realizuoti Vasario 16-osios Akto nubrėžta Lietuvos konstitucinės raidos programa. Kitos konstitucijos, priimtos vienos politinės grupės pastangomis, ėmė tolti nuo vieno svarbiausių šio Akto nustatytų demokratinių valstybės raidos reikalavimų. Būtent tolti, bet ne atsisakyti arba neigti. Net ir paskutinės konstitucijos išsaugojo tokias demokratines vertybes, kaip teisingumo valstybės valdžios organų veikloje reikalavimas, teismų nepriklausomumas, nuosavybės teisė, kultūrinė tautinių mažumų autonomija ir kita. M. Römerio samprotavimu, A. Smetona valstybei davęs autoritarinę ir totalitarinę formas, kurios vis dėlto nesutrukdžiusios jam išsaugoti humanistinį jos turinį. Suprantama, kad Lietuvos valstybės konstitucijų raida vertinama nevienareikšmiškai. Bet neturėtų kelti abejonių tai, kad visų tarpukario Lietuvos konstitucijų rengėjai ir leidėjai nuoširdžiai siekė kilnaus tikslo – užtikrinti Lietuvos valstybingumą, sukurti Konstituciją, geriausiai tinkančią Lietuvos gyvenimo realijoms, ir nesama jokio pagrindo įtarti juos tai darius savanaudiškais tikslais. Tos konstitucijos atspindėjo jų rengėjų ir leidėjų nuoširdų norą ir pastangas, kiekvienam vadovaujantis savo įsitikinimais ir požiūriu, daryti gera savo kraštui, valstybei, Lietuvai.Reikšminiai žodžiai: Konstitucija; 20 amžius; Lietuvos Respublika; Prezidentas; Statusas; Steigiamasis Seimas; Valstybės taryba; Constituent Seimas; Constitution; 20th century; Lithuanian Republic; President; State Council; Status.

ENThe first modern constitutions in Lithuania did not develop coherently. After the Constitution of the state of Lithuania was adopted in 1922, the programme for constitutional development drafted in line with the Act of February 16 was accomplished. Other constitutions adopted by efforts of one political group were retreating from the key democratic requirements for the development of the state specified in the above Act. It should be noted that they were retreating, but not refusing or denying the above requirements. Even the last constitutions preserved such democratic values as the requirements for just activities of state authorities, independence of courts, property rights, cultural autonomy of national minorities, etc. According to M. Römer, A. Smetona introduced the authoritarian and totalitarian forms in the state, which did not impede him to preserve its humanistic content. It is understandable that the development of Lithuanian state constitutions is controversially evaluated. But one should not doubt the fact that the drafters and publishers of all constitutions of interwar Lithuania were sincere in their noble aspiration to ensure the statehood of Lithuania, to create a Constitution best suitable for the life of Lithuania, and there is no reason to suspect them in pursuing selfish goals. Those constitutions reflected the sincere wish and efforts of their drafters and publishers to act for the benefit of their land, state, Lithuania.