LTStraipsnis yra skirtas baltų genties – žiemgalių – specifinės etninės muzikos paveldo nagrinėjimui. Dėl sudėtingų Žiemgalos krašto lokalizacijos problemų, straipsnio autorius Žiemgalos krašto muzikinį palikimą sugretina su Šiaurės Aukštaitijos etnine muzika. Straipsnyje atskirai aptariamos Šiaurės Aukštaitijai būdingos liaudies dainos, sutartinės ir instrumentiniai polifoniniai kūrinėliai, kanklės ir kankliavimas, įvairūs pučiamieji instrumentai. Daromos išvados, kad šiam kraštui yra specifiška sutartinės, kanklės, skudučiai, ragai ir daudytės. Tai, tyrinėtojo nuomone, leidžia išskirti Šiaurės Aukštaitijos regioną kaip atskirą savitą kultūrinį regioną, turintį tik jam vienam ypatingų, greta gyvenusiems lietuviams ir latviams nebūdingų muzikinės tradicijos bruožų, ir galbūt leidžia gretinti jį su kadaise egzistavusių žiemgalių ir sėlių paveldu, o gal net ir traktuoti jį kaip vieną bendrą žiemgališką - sėlišką regioną. Tyrinėtojas atkreipia dėmesį ir į tai, kad žemdirbystė šio krašto specifinėje muzikoje yra atspindėta palyginti menkai, kas leidžia spėti, kad ankstyviausiais šios muzikos atlikėjais galėjo būti mezolitinio laikotarpio medžiotojai ir žvejai, tapę ir itin ryškios gyvulininkystės kultūros atstovais. Taigi, straipsnio autoriaus nuomone, šis regionas muzikiniu požiūriu tik iš dalies sutampa su istoriniais, archeologiniais bei lingvistiniais Žiemgalos regiono lokalizacijos siūlymais.Reikšminiai žodžiai: Aukštaitija; Dainuojamoji tautosaka; Daugiabalsės dainos; Etninė muzika; Instrumentinė muzika; Muzikos instrumentai; Sutartinės; Sėliai; Žiemgala; Žiemgaliai; Ethnic music; Instrumental music; Musical instruments; Northern Aukštaitija (Highlands); Polyphonic songs; Selonians; Semigallians; Sutartines; Vocal folklore; Žiemgala.
ENThe article contains an analysis of the heritage of a specific music left by a Baltic tribe called Semigallians. Because of difficult localisation problems of Semigallia region, an author of the article compares the musical heritage of Semigallia region with ethnic music of Northern Upper Lithuania. The article separately discusses folk songs, glees, instrumental polyphonic works, an instrument kanklės and its use, and various wind-instruments typical to Northern Upper Lithuania. A conclusion is that kanklės, pan flutes, horns and birch trumpets are typical to the region. According to the researcher, it allows us to distinguish the region of Northern Upper Lithuania as an individual cultural region which has features of musical tradition typical only to it and indistinctive to Lithuanians and Latvians who lived alongside. It may be compared with the heritage of Semigallians and Selonians who existed a long time ago and may be treated as a united region of Semigallians and Selonians. The researchers pay attention that agricultural activities are almost not reflected in specific music of the region. It may be predicted that the earliest performers of this music were hunters and fishermen from the Mesolithic period. Later they became representatives of a vivid culture of stock-raising. Thus, according to the author of the article, from the music point of view the region only partially coincide with the suggestions of localisation with the historic, archaeological and linguistic region of Semigallia.