Senosios Žiemgalos šventvietės

LTStraipsnyje nusakomos gairės, kurios turėtų praversti mokslininkams ateityje kompleksiškai tyrinėjant senąsias Žiemgalos šventvietes. Kompleksiniai tyrimai turėtų apjungti archeologų, kalbininkų, filologų, mitologų ir religijotyrininkų šaltinius bei tyrimo metodus.Darbe aptariami ir apibendrinami jau atlikti Žiemgalos šventviečių tyrinėjimai bei jų metu gauti tyrimų rezultatai. Atskirai išskiriami tam tikri buvusių šventviečių tipai ir su šventvietėmis susiję objektai, jie aprašomi. Tai šventosios giraitės ir medžiai, šaltiniai ir upės, ežerai, balos ir pelkės, įgriuvos, laukai ir pievos, kalvos, akmenys. Teigiama, kad Žiemgalos šventvietės pasižymi didele įvairove, tačiau atskiros jų atstovaujamos rūšys atstovaujamos nevienodai gausiai. Daroma prielaida, kad ryškiausiomis ir savitomis Žiemgalai būdingomis šventvietėmis laikytinos upių dalys (sietuvos), kurios šiandien vadinamos Raganinėmis, taip pat nedideli vandens telkiniai dirbamuose laukuose ir miškuose, kuriems taikomas Velniabalės, Perkūno arba Šventosios balos pavadinimas, taip pat akmenys su smailiadugniais dubenimis.Pastebima, kad iš ikikrikščioniškos Lietuvos epochos ateinantis pavadinimas „alka“ Žiemgaloje yra labai retas, o senųjų dievų panteonui tam tikru mastu atstovauja tik Dievas, Saulė, Perkūnas ir Laima. Išimtinai dominuojančią padėtį šventviečių vardyne užima velnias bei įvairūs jo epitetai. Pastarasis faktas leidžia spėti, kad XVI - XVIII amžiais Žiemgalos šventvietės patyrė didelių transformacijų, senosios religijos vertybės buvo paneigtos ir atmestos.Reikšminiai žodžiai: Kultūros paveldas; Mitologija; Senosios šventvietės; Senovės lietuvių šventvietės; Žiemgala; Ancient sacred places; Cultural heritage; Lithuania; Mythology; Semigallia; Žiemgala.

ENThe article includes guidelines which should be useful to researchers who will be doing complex researches of the old sacred places of Semigallia in the future. Complex researches should include the sources and research methods of archaeology, linguistics, philology, mythology and religion science. The work discusses and summarises the already made researches of sacral places of Semigallia and their results. Certain types of former sacral places and related objects are distinguished and separately described. These are holy woods and trees, water sources and rivers, lakes, swamps and marshes, failures, fields and grassland, hills and stones. It is stated that there is a variety of sacral places in Semigallia, however there are different kinds of them and they are represented unequally. It is assumed that the most known and characteristic sacral places in Semigallia were parts of rivers (pools) which currently are called “Raganinės”, also little water bodies in cultivated fields and forests which are called by the names of “Velniabalė”, “Perkūnas” and “Šventoji bala”, also stones with a pointed-bottom concave. It was noticed that a name “alka” which originated from the pre-Christian epoch of Lithuania is very rare in Semigallia. The pantheon of the old gods is, in a certain extent, represented only by the Dievas [God], Saulė [Sun], Perkūnas [Thunder] and Laima. An exceptionally dominant position in the list of names of sacral places is given to a devil and his various epithets. This fact allows us to guess that in the 16th–18th c. the sacral places of Semigallia experienced huge transformations and the values of the old religion were denied and rejected.