Architektas Karolis Reisonas : didžiausio Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklo autorius

LTVienas žymiausių atvykėlių, palikęs žymų pėdsaką Lietuvos tarpukario architektūroje, buvo kūrybingas architektas ir administratorius latvis Karolis Reisonas (1894–1981). Gimė jis Rygos apskrities Pabožio miestelyje, mokėsi Rygos realinėje gimnazijoje. Architekto išsilavinimą jis įgijo Peterburgo civilinių inžinierių institute, kurį baigęs 1920 m. atvyko į Lietuvą. 1922 m. jis tapo Šiaulių miesto vyriausiuoju inžinieriumi ir miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėju. K. Reisonas Šiauliuose dirbo iki 1930 m. balandžio mėnesio, kol jam buvo pasiūlyta eiti Kauno miesto vyriausiojo inžinieriaus ir Žemės ūkio rūmų statybos skyriaus vedėjo pareigas. Jas sąžiningai vykdė iki 1938 m. Vėliau porą metų vertėsi privačia praktika, o nuo 1940-ųjų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai pasitraukė iš Lietuvos, dirbo Panevėžio miesto inžinieriumi. Praleidęs ketverius pokario metus Vokietijoje, kur tremtinių stovyklose užsiėmė pedagoginiu darbu gimnazijose ir ėjo kitas, su techniniu išsilavinimu susijusias pareigas, K. Reisonas su šeima 1950 m. išvyko gyventi į Australiją. Čia jis iki senatvės dirbo architektu viešųjų darbų įstaigoje. Publikacijoje aptarti svarbiausi K. Reisono projektuoti pastatai. Jo geriausi darbai sudaro nemažą dalį XX a. 3–4 dešimtmečių Lietuvos architektūros aukso fondo. Savo organizacine veikla K. Reisonas padarė nemažą įtaką statybų plėtrai Šiauliuose, Kaune ir kitose Lietuvos vietovėse.Reikšminiai žodžiai: Architektas Karolis Reisonas; Architektūros projektai ir pastatai; Karolis Reisonas; Kauno architektūra; Lietuvos architektūra; Lietuvos tarpukario architektūra; Prisikėlimo bažnyčia Kaune; Šiaulių architektūra; Architect Karolis Reisonas; Architectural projects and buildings; Karolis Reisonas; Kaunas architecture; Lithuanian architecture; Lithuanian interwar architecture; Resurrection church in Kaunas; Siauliai architecture.

ENOne of the most prominent immigrants who has made a significant contribution to Lithuanian interwar architecture was Latvian Kārlis Reisons (1894–1981), a creative architect and administrator. He was born in the town of Pabožis in Riga County and attended Riga real profile high school. He acquired architect’s education in Petersburg Civil Engineering Institute and in 1920 he came to Lithuania. In 1922, he became the chief engineer in Šiauliai and the head of the Civil Engineering Division of the city’s municipality. Reisons worked in Šiauliai until April 1930, when he was offered the position of Kaunas chief engineer and the head of the Civil Engineering Division of the Chamber of Agriculture. He honestly fulfilled his functions until 1938. Subsequently he undertook private practice for a couple of years and from 1940 until the end of World War II, when he moved from Lithuania, he worked as an engineer in Panevėžys. Reisons spent four years in Germany after the war, where he engaged in pedagogical work in the high schools of deportees’ camps and performed other technical education related functions; afterwards, in 1950, he and his family moved to Australia. He worked as an architect in a community service institution until his old age. The publication discusses the main buildings designed by Reisons. His best works constitute a large share of the treasure trove of Lithuanian architecture of the 1920s–1930s. By his organisational activities, Reisons had a significant influence on the development of construction in Šiauliai, Kaunas and other places in Lithuania.