LTRytų ir Centrinės Europos valstybių perėjimas į rinkos ekonomiką lėmė daugelį pokyčių užimtumo ir darbo srityje. Pereinamasis laikotarpis pasireiškė valstybinių įmonių uždarymu, smulkių ir vidutinių privačių įmonių steigimu, privatizacija, bankrotų rezultatais ir kita. Daugėjant terminuotų, ne viso darbo laiko sutarčių, silpstant profesinių sąjungų veiklai, buvo išderintas balansas tarp darbuotojų ir darbdavių galios. Pastarųjų metų tendencija švelninti Europos Sąjungos reikalavimus darbo vietos saugumui ir kitiems darbo santykiams, gali sukelti dar daugiau problemų reguliuojant naujųjų valstybių narių darbo santykius. Straipsnyje analizuojami galimi pokyčiai Europos Sąjungos teisinėje bazėje, reguliuojančioje darbų saugą ir darbuotojų sveikatos užtikrinimą, jų galima įtaka naujosioms valstybėms narėms. Autoriaus nuomone, šioms valstybės reikia numatyti specialias priemones, kurios leistų tinkamai prisiimti ir įgyvendinti Europos Sąjungos užimto ir darbo srityje priimamas nuostatas. Tam, kad tokių nuostatų įgyvendinimas pasiektų teigiamus rezultatus, reikia atsižvelgti į susiklosčiusias naujųjų valstybių tradicijas. Jose turėtų būti pirmiausia pasinaudojama susiklosčiusia kitų valstybių gerąja praktika, skatinama profesinių sajungų iniciatyva, tinkamai įgyvendinama trišalė socialinė partnerystė. Priešingu atveju, orientuojantis tik į verslui palankios situacijos kūrimą, gali būti nukrypstama nuo įprastų, visiems priimtinų darbo santykių standartų.Reikšminiai žodžiai: Darbo aplinka; Darbo aplinkos teisinis reguliavimas; Darbo rinka; Darbo santykiai; Minkštoji teisė (Soft law); Sveikatos ir darbo saugos reguliavimas; Labour market; Labour relations; Occupational health and safety regulation; Soft law; Working environment.
ENCurrent, admittedly incomplete evidence, suggests a deteriorating working environment in the new Member States of central and eastern Europe. Moreover, support for occupational health and safety regulation concerning the working environment appears to be limited among business and political elites in the new Member States. This has created a lack of policy ‘reform fit’ between the ‘social dimension’ of a European social model and domestic agendas dominated by more ‘business-friendly’ free market considerations. The European Commission has also currently adopted ‘deregulationary’ assumptions concerning the need to ‘simplify’ the acquis, as well as advocating ‘soft law’ as an alternative to traditional regulatory instruments such as directives. However, the lack of contextual industrial relations supports, in particular, the power imbalance in industrial relations due to the weakness of trade unions and social dialogue at workplace level, make uncertain prospects for ‘soft law’ as a strategy for working environment improvements in the new Member States. [From the publication]