Studentų latvių korporacija "Sidrabenia" Vytauto Didžiojo (Lietuvos) universitete ir Lietuvos latvių bendruomenėje 1927–1938 m.: tapatumo skirtumai

LTŠio straipsnio tikslas – apžvelgti studentų latvių korporacijos „Sidrabenia“ veiklą 1927–1938 m. Lietuvos (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) universitete. Chronologines ribas padiktavo oficialus korporacijos veiklos laikotarpis nuo jos įregistravimo iki likvidavimo. Latvių studentų skaičius universitete nebuvo žymus, tiesiog proporcingas latvių, gyvenančių Kaune, skaičiui. Straipsnyje apžvelgiamos „Sidrabenios“ steigimosi aplinkybės, aptariamas jos veiklos pobūdis ir formos, atskleidžiami šios korporacijos santykiai su universitetine bei Lietuvos latvių tautine bendruomene, apžvelgiant anuometinės Lietuvos centro ir periferijos reikšmę šios tautinės bendruomenės formavimuisi. Latvių studentų korporacija „Sidrabenia“ turėjo nemažą reikšmę Kauno, Lietuvos ir Latvijos kultūriniame gyvenime. Korporacija „Sidrabenia“ išsaugojo visus formaliuosius universitetinių korporacijų bruožus, turėjo savo atributiką ir simboliką, kuri buvo susieta su latvių etnine kultūra. Tačiau latvių studentų organizacija nekėlė išskirtinių reikalavimų, pripažino pilietinę ištikimybę ir traktavo Lietuvos Respubliką kaip savo valstybę. „Sidrabenia“ stengėsi įsilieti į universitetinę bendruomenę ir išeiti į platesnį veiklos lauką peržengiant universiteto sienas. Draugija, parapija ir mokykla – aktualiausios to meto Lietuvos latvių kultūrinės saviraiškos formos, padėjusios išsaugoti tautinį savitumą. Bent jau pirmaisiais savo veiklos metais korporacija „Sidrabenia“ aktyviai dalyvavo Lietuvos latvių draugijų veikloje, dažnai perimdama organizacinę iniciatyvą.Reikšminiai žodžiai: 1927-1938 m.; Atributika; Kaunas; Latviai studentai; Nariai; Organizacijos; Studentų latvių korporacija "Sidrabenia"; Tapatumas; Tikslai; Veikla; Vytauto Didžiojo universitetas; 1927-1938; Activity; Aims; Attributes; Fellowship of Latvian students "Sidrabenia"; Identity; Kaunas; Latvian student; Members; Organization; Vytautas Magnus University.

ENThe aim of this article is to review the activity of the fellowship of Latvian students "Sidrabenia" at Lithuanian (from 1930 Vytautas Magnus) university in 1927-1938. In the first half of the 20th century, when Kaunas became the capital city of Lithuania, the composition of its citizens became rather variegated. Latvian students' fellowship "Sidrabenia", which activity crossed the borders of university, left its own mark in the history of Kaunas. The fellowship "Sidrabenia" had all formal lineaments necessary for university corporations, its own attributes and symbols representing the ethnical Latvian culture. This Latvian organization accepted the Republic of Lithuania as its own state: although all members of the fellowship were Latvians ethnically, they had the status of the citizens of the Republic of Lithuania. During the first years of its activity, the fellowship participated energetically in the work of all other Latvian organizations of Lithuania and played a leader's role during their structural reorganization. Such initiative was determined by the fellowship's participation in academic life and its cooperation with the legation of Latvia in Kaunas. From the very beginning of their establishment, the fellowship "Sidrabenia" encountered difficulties because of the small number of members and had to ask for permission from the leadership of university to pursue the work. This fact was the main reason of the fellowships' closure in 1938. The organization became a part of Balts' students union "Baltija" and thus lost its legal independence. [text from author]