Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos Kaune 1918-1940 m.

LTProfesinių sąjungų judėjimas tarp valstybės tarnautojų buvo gyvybingas tik pirmąjį Lietuvos valstybingumo dešimtmetį. 1919–1922 m. įsikūrusių sąjungų veikla dėl partinių nesutarimų, karo būvio, spaudos ir susirinkimų suvaržymo buvo ribojama, tačiau krikdemai leido gyvuoti nuosaikioms socialdemokratinės pakraipos organizacijoms. 1926 metus galima pavadinti profesinių sąjungų „aukso amžiumi“. Trečiajam Seimui atkūrus visas demokratines laisves, buvo organizuoti sąjungų visuotiniai susirinkimai, sparčiai gausėjo narių gretos, glaudžiai bendradarbiauta su valdančiąja koalicija, drąsiai deklaruoti reikalavimai. Tačiau po valstybėje įvykdyto perversmo, tautininkams įsitvirtinus valdžioje, 1927–1928 m. profesinis judėjimas buvo sužlugdytas. Likusios gyvuoti matininkų ir mokytojų sąjungos galėjo užsiimti tik kultūrine bei šviečiamąja veikla. Valstybės įstaigų tarnautojai į profesines sąjungas jungėsi siekdami išspręsti ne tik finansines, socialines problemas, bet ir aktyviai įsilieti į administracines valstybės permainas. Sąjungos greitai reaguodavo į vyriausybės pateiktus įstatymų projektus bei teikė savus pasiūlymus ar patobulinimus. Siekiant konstruktyvaus bendradarbiavimo su aukščiausiomis valstybinėmis institucijomis bei apčiuopiamų rezultatų, sąjungų veikla koncentravosi politiniame ir administraciniame valstybės centre – Kauno mieste. Čia vyko sąjungų susirinkimai, posėdžiavo sąjungų centro valdybos, veikė didžiausi ir aktyviausi profesinių sąjungų skyriai, buvo įsteigti sąjungų kooperatyvai, klubai, knygynai, rengti uždari bei vieši renginiai.Reikšminiai žodžiai: 1918-1940 m.; Kaunas; Kaunas, valstybės tarnautojai, profesinės sąjungos; Organizacinė struktūra; Pirmoji Lietuvos Respublika; Politinė konjunktūra; Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos; Įvairi veikla; 1918-1940; Kaunas town; Kaunas, civil servant, trade union; Organizational structure; Political juncture; The First Republic of Lithuania; Trade unions of civil servants; Varied activities.

ENThe present article discusses the organizational structure and activities of trade unions in the period of the First Republic of Lithuania. Trade unions started their activity as benefit societies which fought for material and social guarantees of civil servants. Further on, they aimed to legitimate juridical rights of the civil servants. A lot of attention was paid to education and social cultural activity of state executive staff. However, the success and productivity of trade unions was directly dependant on the political juncture of the state. In 1926, after the takeover, the state government appeared in the hands of the opponents of trade unions. Thus the movement of trade unions was broken. The activity of trade unions of civil servants in Kaunas was varied. They were publishing periodicals, establishing cooperatives, bookshops, clubs, organizing meetings and benefit societies’ events. However, unions did not have a real power to protect the interests of civil servants and the most visible effect of their activity was socializing of officers. [From the publication]