LTStraipsnyje analizuojama globalios ekonominės recesijos ir neoliberalizmo krizės sankirtos Baltijos valstybėse, nagrinėjamas visuotinis pokomunistinių visuomenių nusivylimas žadėta ir didelius lūkesčius kėlusia laisvosios rinkos ir kapitalistinės sistemos nauda. Pasitelkus empirinį Lietuvos –naujos Europos Sąjungos narės ir valstybės, buvusios Sovietų Sąjungos sudėtyje, – pavyzdį, straipsnyje konstruktyviai kritikuojama neoliberalistinė pokomunistinės ekonominės plėtros ir socialinės raidos trajektorija. Pasitelkus etnografinį tyrimo metodą analizuojama, kaip Lietuvos visuomenė reagavo į šalį užklupusią globalinę ekonominę ir finansinę krizę. Tyrimas rodo, kad nagrinėjamu atveju globali ekonomikos ir finansų krizė sukėlė socialinį ir ekonominį šoką. Šokas ištiko visuomenę, kurioje jau tvyrojo ryškios nusivylimo nuotaikos, susvetimėjimas, augo emigracijos lygis. Straipsnyje analizuojant vadinamuosius „nepasitenkinimo diskursus“ bandoma įvertinti pastarojo sunkmečio poveikį ir padarinius. Prognozuojama, kad nerealizuoti „nepasitenkinimo diskursai“ Lietuvoje gali suaktyvinti emigracijos srautus, taip pat egzistuoja neraminanti „vidinio egzilio“ tikimybė. Negatyvų krizės poveikį sustiprina iki tol vykęs intensyvus ekonomikos augimas ir piliečių lūkesčių augimas prieš krizę. Tokios pokomunistinės valstybės kaip Lietuva, pasirinkusios neoliberalistinį ekonominės transformacijos kelią į laisvąją rinką ir nepaisiusios socialinio teisingumo principų, šiuo metu išgyvena didėjantį visuomenės nepasitenkinimą ir tokius socialinius neramumus, kurių nebuvo nuo komunistinės sistemos žlugimo momento.Reikšminiai žodžiai: Darbo jėgos migracija; Diskursas,ekonominė krizė, darbo migracija, Lietuva, neo liberalizmas, post komunizmas, socialinis protestas; Ekonominė krizė; Neo-liberalizmas; Post komunizmas; Socialiniai prieštaravimai; Communism, social protest; Discourse, economic crisis, labour migration, Lithuania, neo-liberalism, post-; Economic crisis; Labour migration; Lithuania; Neo-liberalism; Postcommunism; Social protest.
ENThis article analyses the intersection of global recession with the underlying crisis of neo-liberalism in Baltic Lithuania, and the disappointment of expectations regarding the promised benefits of free market capitalism for the citizens of post-communist society. Drawing on an empirical analysis of Lithuania, a new European Union member state and former Soviet republic, the post-communist trajectory of neo-liberal economic and social development is critiqued. Global economic and financial crisis has resulted in a social and economic ‘shock’. It occurred in an environment already marked by disappointment, alienation and high outward migration. Through an analysis of ‘voice’ expressed in ‘discourses of discontent’, the article attempts to chart the impact of ‘hard times’. It predicts a new ‘exit’ in the form of a surge of outward migration resulting from the failures of ‘voice’, and the concerning possibility of ‘internal exit’. [From the publication]