Dominance as an accentual (prosodic) property of morphemes

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Dominance as an accentual (prosodic) property of morphemes
Alternative Title:
Dominacija kaip akcentinė (prozodinė) morfemų savybė
In the Journal:
Baltistica. 2011, priedas 7, p. 255-262
Summary / Abstract:

LTTerminas dominacija kalbotyroje vartojamas iš seno įvairiomis reikšmėmis ir ne visada preciziškai. Šio straipsnio autorius, plėtodamas J. Kuryłowicziaus idėjas, anksčiau yra išdėstęs platesnį požiūrį į akcentinę, tiksliau – prozodinę, dominaciją kaip morfonologinę afiksų savybę daryti įtaką visoms pamatinio kamieno prozodinėms savybėms, t. y. kirčio vietai, priegaidei ir akcentuacijai. Dominacijos įtaką pamatinio kamieno kirčio vietai ir priegaidei rodo tokie lietuvių kalbos galūnių vediniai kaip vasãris 2<- vãsara 1 ir puõdžius 2 <- púodas 1 (pirmo vedinio kirtis yra pasislinkęs iš pradinio skiemens į penultimą, o antras vedinys yra patyręs cirkumfleksinę metatoniją). Dominacinių afiksų poveikis pamatinio kamieno akcentuacijai (akcentinei vertei / galiai) yra dvejopas: 1) nekirčiuoti (silpnieji) pamatiniai kamienai vediniuose tampa kirčiuoti (stiprieji), o 2) kirčiuoti pamatiniai kamienai, atvirkščiai, vediniuose tampa nekirčiuoti, plg.: vil̃kas 4 (nekirčiuotas kamienas) ir vil̃kiškas, -a 1 (kirčiuotas kamienas), ámžius 1 (kirčiuotas kamienas) ir ámžinas, -à 3a (nekirčiuotas kamienas). Priesagos -iškas, -a dominacinis pobūdis laikytinas inovacija, plg. sen. ir tarm. lie. vil̃kas 4 ir vil̃kiškas, -à 3b (ir pamatinis, ir išvestinis kamienai yra nekirčiuoti). Vediniai šiuo atveju kirčiuojami pagal pagrindinę kirčiavimo taisyklę: kirtį gauna pirmoji (kirčiuota / stiprioji) morfema (sintagminis aspektas), tuo tarpu paradigminiu lygmeniu vedinių kirčiavimas greičiausiai yra buvęs grindžiamas pamatinių žodžių kirčiavimu. Kreipiant dėmesį ne tik į sintagminį, bet ir paradigminį afiksų prozodinės dominacijos vaidmenį galima visapusiškiau išnagrinėti kirčiavimo sistemų raidą. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Dominacija; Akcentologija; Kirčiavimo sistemų raida; Dominance; Accentuation; Development of accentual systems.

ENTerm of domination in linguistics is used for a long time in various meanings and sometimes not precisely. The author of the article, when developing ideas of J. Kuryłowicz, has stated his wider view on accent (to be precise, prosodic) domination, as morphonological characteristic of affixes to affect all prosodic characteristics of the main stem, i.e. affect place of accent, intonation and accentuation. The effect of domination to place of corner accent and intonation of the main stem is demonstrated by derivatives of Lithuanian endings as vasãris 2 (February) <- vãsara 1 (Summer) ir puõdžius 2 (potter) <- púodas 1 (pot) (the accent of the first derivative has shifted from the initial syllable to the penultimate one, while the second derivative has been affected by circumflex metatony). The effect of dominating affixes to the accentuation (value/power of accent) of the main stem is 2 sided: 1) unstressed (weak) main stems turn stressed (strong) in derivatives, whereas 2) stressed main stems on the contrary turn unstressed in derivatives, e.g. vil̃kas 4 (wolf) (unstressed stem) and vil̃kiškas, -a 1 (wolfish) (stressed stems), ámžius 1 (age) (stressed stem) and ámžinas, -à 3a (eternal) (unstressed stem). Dominating character of prefix -iškas, -a shal be treated as innovation, cf. old and dialect Lithuanian vil̃kas 4 (wolf) and vil̃kiškas, -à 3b (wolfish) (both main and derivative stems are unstressed). In this case derivatives are stressed following key accentuation rule: accent goes on the first (stressed/ strong) morpheme (syntagmatic aspect), whereas accentuation of derivatives in paradigmatic level was likely based on accentuation of main words. Focussing on both syntagmatic and paradigm role of prosodic domination of affixes allows for thorough examination of development in accentuation system.

ISSN:
0132-6503; 2345-0045
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/30804
Updated:
2018-12-20 23:31:18
Metrics:
Views: 23    Downloads: 4
Export: