Слоговые интонации в восточно-аукштайтских говорах литовского языка : экспериментально-фонетическое исследование монофтонгов и полифтонгов

LTStraipsnyje analizuojamos vienos rytų aukštaičių vilniškių šnektos – Svirkų (Švenčionių r.) – priegaidės. Tyrimui pasirinktos minimaliosios poros su aukštutiniais monoftongais [i·], [u·] ir poliftongais [ ie·], [uo·]. Eksperimentas atliktas naudojantis garsų analizės programa Praat, akustiniai garsų parametrai apskaičiuoti programa Formant2.pas, rezultatų statistinis reikšmingumas patikrintas programa Student.pas. Analizuota ilgųjų balsių trukmė, pagrindinis tonas, intensyvumas ir kokybė. Poliftongai, kaip kintamos artikuliacijos garsai, dalijami į tris segmentus (pradinį, vidurinį ir galinį), kurių kiekvienas analizuotas atskirai. Ilgųjų balsių pagrindinis tonas ir intensyvumas tiriami pagal kelis parametrus. Kiekvieno garso apskaičiuojama: 1) pikinė reikšmė – aukščiausias pakilimo taškas; 2) viršūnės pasirodymo laikas – laiko tarpas nuo garso pradžios iki aukščiausio pakilimo momento; 3) reikšmių vidurkis – visų kreivės taškų vidurkis. Tyrimu siekiama nustatyti, kokie akustiniai požymiai svarbiausi diferencijuojant rytinių aukštaičių vilniškių priegaides. Eksperimento rezultatai parodė, kad Svirkų šnektoje: 1) tvirtagaliai balsiai ilgesni už akūtinius, bet skirtumas nėra statistiškai reikšmingas; 2) akūtiniai balsiai ištariami aukštesniu tonu, bet jų intensyvumas mažesnis nei cirkumfleksinių; 3) akūtinių balsių pikinės pagrindinio tono ir intensyvumo reikšmės pasiekiamos anksčiau nei cirkumfleksinių; 4) cirkumfleksiniai balsiai geriau išlaiko prigimtines garsų savybes negu akūtiniai; 5) cirkumfleksiniai poliftongai ryškiau dvibalsinami nei akūtiniai jų koreliatai. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių kalba; Svirkų (Švenčionių r.) tarmė; Priegaidės; Svirkos (Švenčionių d.) dialect; Accent.

ENThe article analyses intonations in Svirkos (Švenčionys area) part of Eastern Aukštaitija sub-dialect around Vilnius. The study focusses on minimum pairs with higher monophtongs [i·], [u·] and poliphtongs [ie·], [uo·]. The experiment was conducted using Praat, sound analysis application, with parameters of sounds calculated using Formant2.pas application, statistical significance of results verified by Student.pas application. The study has analysed duration of long vowels, main tone, intensity and quality. Poliphtongs, in terms of sounds of variable articulation, are distributed in three segments (initial, middle and final) with each analysed separately. Main tone and intensity of long vowels are analysed based on several parameters. The following is calculate for each sound: 1) peak value, highest ascension point; 2) peak demonstration time, period from start of a sound to highest moment of ascension; 3) mean value, mean of all points in a curve. The study seeks to determine acoustic features of most importance to differentiate intonations of eastern Aukštaitija around Vilnius. The experiment has demonstrated the following concerning Svirkos sub-dialect: 1) rising vowels are longer than acute ones, however the difference is not statistically significant; 2) acute vowels are pronounced at a higher tone, however the intensity is smaller than with circumflex ones; 3) peak values of key tone and intensity in acute vowels are reached earlier than with circumflex ones; 4) circumflex vowels retain natural sound qualities better than acute ones; 5) circumflex poliphtongs are more reflected in diphthongs than acute correlates of the same.