LTPastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama institucijoms ir jų įtakai ekonomikos augimui ir vystymuisi. Pabrėžiama institucinio aspekto svarba. Tinkamai funkcionuojančios institucijos vaidina esminį vaidmenį diegiant darnią plėtrą ir realizuojant socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos tikslus, iškeltus visuomenės. Bet kokios politikos įgyvendinimas priklauso nuo institucijų ir šių institucijų kompetencijos. Straipsnio autorės dėl skaičiavimo patogumo institucijoms priskiria aplinkos formavimo įrankio vaidmenį. Straipsnio tikslas yra dvejopas: apskaičiuoti ir palyginti darnios plėtros procesus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, pagrindinį dėmesį kreipiant į darnios plėtros institucinę dimensiją, ir ištirti, ar skirtingi metodai, taikomi autorių, įtakoja šalies reitingo rezultatus. Autorių atliktas tyrimas leido sureitinguoti Baltijos šalis pagal išsivystymo lygį. Reitingavimas skiriasi, kai akcentuojami instituciniai ir socialiniai-ekonominiai vystymosi aspektai. Daugiakriterinio metodo, taikomo turimiems statistiniams duomenims, tipas neįtakoja šalies reitingo. Apibendrinant daugiakriterinio metodo taikymo specifiką reikia pabrėžti, kad nepaisant fakto, kad metodai yra gana skirtingi, tam tikrų tyrimo metodų pasirinkimas turi mažiau įtakos skaičiavimo rezultatams, negu reikšmingumas, priskirtas vienam ar grupei indikatorių. Reikšmingumai, priskirti vienam ar grupei indikatorių yra esminiai, nes galiausiai jie įtakoja šalių reitingavimą.Reikšminiai žodžiai: AHP (Analytic Hierarchy Process); Darnus vystymas; Darnus vystymasis; Daugelio kriterijų komplekso proporcingumo metodas; Institucijos; Multi-kriterijai kompleksinio proporcingo metodas (MCP); AHP (Analytic Hierarchy Process); Institutions; Multi-criteria complex proportional method; Multi-criteria complex proportional method (MCP); Sustainable development.
ENThe aim of this paper is twofold: to estimate and to compare sustainable development processes in Lithuania, Latvia and Estonia, focusing on institutional dimension of sustainable development and to explore if the different methods authors employ, impact on country's ranking results. Authors employ two of the most popular methods: the AHP(Analytic Hierarchy Process) and the multi-criteria complex proportional method (MCP). Data embracing 2004-2010 year period is being analyzed. Authors take into account that different approaches to countries' development assessment might affect their comparison results. In order to obtain a multi-faceted view, several variants of sustainable development estimations of Lithuania, Latvia and Estonia are being performed. Despite applied different multi-criteria methods, those differences in presented case had no impact on countries ranking. [text from author]