Regional life expectancy patterns in Lithuania
LTRegioniniai tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumai gali būti nulemti daugelio faktorių – gyvenimo būdo skirtumai, ekologinė aplinka, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, nevienodas pajamų lygio pasiskirstymas. Straipsnio tikslas yra ištirti tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumus ir tendencijos įvairiuose Lietuvos regionuose ir įvertinti galimas tokių skirtumų priežastis. Tyrimas remiasi Lietuvos statistikos departamento pateikiamų demografinių ir mirtingumo statistinių duomenų analize laikotarpiu nuo 1988 iki1996 metų. 55 Lietuvos regionų statistinių duomenų lentelės buvo analizuojamos atsižvelgiant į tris – 1988-1990, 1991-1993 ir 1994-1996 metų – laikotarpius. Išanalizavus tyrimo duomenys buvo įvertinta įvairių veiksnių įtaka susiklosčiusiems regioniniams mirtingumo lygio ir tendencijų skirtumams. Buvo vertinami tokie faktoriai kaip urbanizacijos lygis, sveikatos priežiūros resursai, išsilavinimo lygis, šeimyninė padėtis, nedarbas ir kiti. Tyrimo duomenys atskleidė, jog geriausi tikėtinos gyvenimo trukmės rodikliai yra pasiekiami didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortinėse vietovėse, pavyzdžiui Druskininkuose. Atskleista, jog tikėtinos gyvenimo trukmės rodikliai tiesiogiai koreliuoja su urbanizacijos lygio, išsilavinimo ir šeimyninės padėties regioniniais skirtumais. Tuo tarpu sveikatos priežiūros resursų ir nedarbo lygio įtaka skirtingiems tikėtinos gyvenimo trukmės rodikliams nebuvo nustatyta.Reikšminiai žodžiai: Gyvenimo trukmė; Regionai; Regioniniai skirtumai; Regioninė nelygybė; Vertinimas; Evaluation; Life expectancy; Lithuania; Regional inequalities; Regional inequality.
ENThe objective of the study - to investigate levels and trends of inequalities in life expectancy in administrative regions of Lithuania during 1988-1996 and to analyse possible reasons for regional inequalities. Information about the population and the deceased was obtained from the Lithuanian Department of Statistics. Life tables of 55 administrative regions of Lithuania were compiled in 3 year intervals. The contribution of major causes of death to regional inequalities in life expectancy was assessed. Associations of the regional inequalities in life expectancy with the level of urbanisation, health care resources, level of education, marital status, and unemployment along with certain indicators of well-being were evaluated. The life expectancy of males varied by 7.4-10.8 years and that of females by 5.6-7.2 years in different regions. The more favourable regions for both males and females were the major towns and the resort town of Druskininkai. Differences in mortality from external causes of death in males and cardiovascular diseases in females contributed most significantly to the regional inequalities in life expectancy. Inequalities correlated with the regional differences in the level of urbanisation, education and marital status. There were no associations observed with either the distribution of health care resources, level of unemployment or certain other economic aspects of well-being. Large-scale, individual-based data would need to be studied to explain the considerable regional inequalities in life expectancy and for equity-oriented policy and strategy application. [From the publication]
