Klitika im Altpreußischen

LTPrūsų kalbos III katekizmo rašyba leidžia pakankamai pagrįstai spėti, kad prūsų kalboje du kalbėjimo sraute susidūrę klitikai reguliariai sudarydavę atskirą taktinę grupę (fonologinį žodį), automatiškai kirčiuotą pirmajame skiemenyje. Reiškinys greičiausiai buvęs visiškai fonologinis ir nepriklausęs nuo semantinių ar sintaksinių grupę sudarančių žodžių ypatybių. Dėl nenuoseklios šaltinių rašybos pagrindiniu tokių taktinių grupių nustatymo kriterijumi laikytina ne tiek žodžių rašyba kartu, kiek netikėtas proklitiko kirtis. Dažniausiai tokį kirtį gauna prielinksniai konstrukcijose su vienskiemenėmis įvardžių formomis (pvz., ēnstan), tačiau lygiai taip pat gali būti paaiškintas ir jungtuko kāigi (greta kai) kirčiavimas. Ne junginiuose su kitais klitikais tiek prielinksniai, tiek jungtukas kai niekada nebūna kirčiuoti. Tokie atvejai kaip prēistan klausīwingin, pērstans wāldnikans ir kt. rodo, kad klitikai sudarydavę savarankišką taktinę grupę, o ne kartu su nekirčiuotu akcentogeniniu žodžiu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Prūsų kalba; Prussian language.

ENThe Prussian written language in 3rd Catechism allows presuming that clitics colliding in the Prussian language regularly formed a separate tactic group (phonological word), automatically stressed in the first syllable. The phenomenon was probably totally phonologic and did not depend on semantic or syntactic peculiarities of words making the group. The inconsistent writing in these sources determined the fact that the stress became the main criteria of identification of these tactic groups. This stress in usually observed in prepositional constrictions with one-syllable form of pronouns (for example, ēnstan), however, it can be also explained by the stressing of the conjunction (greta kai). No-prepositional constructions with other clitics never have prepositions or conjunctions stressed. Such cases as prēistan klausīwingin, pērstans wāldnikans, etc. demonstrate that clitics formed an independent tactic group.