LTKitur esu teigęs, kad hetitų kalbos hi veiksmažodžiai atspindi pirminio perfekto ir tematinės fleksijos su nuliniu balsių kaitos laipsniu šaknyje sutapimą, pvz., vedų tudáti. Jei CeC tipo šaknies balsis buvo įvestas į šį darinį laikotarpiu tarp mano chronologijos C ir E etapų (2010, 385, 396), jis automatiškai virto *o, kaip atsitiko ir perfekto vienaskaitos formose. Taip galima paaiškinti santykį tarp o laipsnio sl. *bosti ‘smeigti, durti’ ar germanų 6 klasės veiksmažodžiuose ir nulinio laipsnio vedų 6 klasės veiksmažodžiuose, pvz., vedų jaṅghanti ‘smogia’. Anatolų kalbose papildomoji distribucija tarp o ir nulinio laipsnio buvo priderinta prie perfekto paradigminės kaitos. Indų-iranėnų kalbose reduplikacinis intensyvas panašiai perėmė šaknies balsių kaitą iš 3 klasės reduplikacinio esamojo laiko, tačiau išsaugojo 6 klasės veiksmažodžių esamojo laiko nulinį laipsnį konjunktyve. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Veiksmažodis; Baltų kalbos; Slavų kalbos; Kirčiavimas; 0 laipsnis; Verb; Baltic languages; Slavic languages; Accentuation; 0 degrees.
ENI have stated elsewhere that in the Hittite, verbs hi reflect the fact that primary perfect and thematic flection coincide in the stem with zero level in vowel change, e.g. vedas tudáti. If stem vowel of CeC type was introduced into the above compound in the period between C and E stages of my chronology (2010, 385, 396), it turned *o automatically, as was the case with forms of perfect singular. This can explain the relation between o level in Slavonic *bosti ‘stab, thrust’ or German 6 class verbs and zero level veda 6 class verbs, e.g., jaṅghanti ‘strikes. In Anatolia languages, supplementary distribution between o and zero level was adapted to the paradigm change in perfect. In Indo-Iranian languages, reduplication intensive similarly took over change in stem vowels from 3 class reduplication present tense; however, it retained zero level of 6 class verbs in present tense of conjunctive.