Spiritualistinė, metafizinė estetika: formos ir vertės

LTStraipsnyje nagrinėjama XX a. (daugiausia) antrosios pusės spiritualistinės ir metafizinės estetikos idėjų ir koncepcijų raida. Autorius analizuoja ir vertina L. Stefaninio, L. Pareysono, L. Lavelle'io, R. Le Senne'o ir kitų filosofų darbus, kuriuose gvildenamos meno kūrybos dvasingumo problemos. Meno kūrybos spiritualistinis pobūdis, laikinųjų ir amžinųjų vertybių santykis, vadinamoji meno aksiologija minėtų filosofų veikaluose svarstoma nuodugniai, nevengiant sąlyčio su neotomizmu, fenomenologija, personalizmu, egzistencijos filosofija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Spiritualistinė estetika; Metafizinė estetika; Formų steigtis; Dvasinis patyrimas; Aš ir kitas; Spiritual aesthetics; Metaphysical aesthetics; Forms establishment; Spiritual experience; I and other.

ENThe development of the ideas and concepts of spiritual and metaphysical aesthetics of the second half of the 20th century are analysed in the article. The author analyses and evaluates the works by L.Stefamm, L.Pareyson, L.Lavelle, R.Le Senne and other authors, dealing with the problem of spirituality in creative works of art. Attempts are made to prove and substantiate generalities of this trend of aesthetics. Deep analysis is provided on the spiritual character of artistic activities, the relation between permanent and transient values and the so-called art axiology disclosed in the works of these authors, not avoiding links with neotomism, phenomenology, personalism and existentialism. The ideas of spiritual and metaphysical aesthetics find reflection not only among people interested in art but among those artists, for whom religion, the Decalogue and hope are organically involved in the act of creation and in this way adds meaning and humanistic ideas to the created works of art and so makes them less dependant on subjectivity and anarchy. [From the publication]