Pajūrio kraštotvarkos politika : kryptinga sistema ar dar ne?

LTStraipsnyje aptariama pajūrio kraštotvarkos politika, pateikiama pajūrio zonos horizontalių ir tūrinių „vertikalių“ komponentų analizė. Lietuva iš visų Baltijos šalių turi trumpiausią atviro pajūrio pakrantę, tačiau čia yra turtingas gamtinis ir socialinis-ekonominis kraštovaizdžio kompleksas. Todėl pajūrio tvarkymo politika turi būti diferencijuota, atsižvelgiant į tą įvairovę ir į socialinių, gamtinių-ekologinių, ekonominių, techninių bei estetinių kriterijų grupę. Visoje perspektyvinėje Lietuvos pajūrio kraštotvarkos politikoje išskirtini keturi stambūs rajonai: Šiaurinis pajūris (Giruliai – Palanga – Būtingė), Klaipėdos ir artimųjų priemiesčių rajonas, Kurčių nerijos nacionalinis parkas ir rytiniai Kuršių marių krantai. Visa pateikta rajonų ir gyvenviečių sistema sujungta neblogais automobilių ir vandens transporto keliais, pastaraisiais metais čia vis labiau intensyvėja statybos. Todėl pajūrio zonos tvarkymo politika privalo turėti aiškius orientyrus: saugotinas pajūrio siluetas, svarbi etninės architektūros vienovė su vietine gamta, būtina atrasti deramą naujos ir senosios architektūros santykį.Reikšminiai žodžiai: Pajūrio kraštotvarka; Kuršių nerijos nacionalinis parkas; Kuršių marios; Kultūros paveldas; Kultūros vertybių apsauga; Neringos savivaldybė; Šiuolaikinė architektūra; Modernizmas architektūroje; Postmodernizmas architektūroje; Urbanistika; Heritage; National park of the Curonian bay; Municipality of Neringa; World heritage site; Heritage protection.

ENThe paper discusses the policy of seashore landscape management and presents analysis of the horizontal and volumetric “vertical” elements of the coastal area. Of the three Baltic States, Lithuania has the shortest open seashore, which, however, boasts a rich complex of natural and socio-economic landscape. Therefore, the seashore management policy should be differentiated, taking into account that diversity and the group of social, natural and environmental, economic, technical and aesthetic criteria. Four large regions are identified in the long-term policy of Lithuanian seashore landscape management: the northern seashore (Giruliai – Palanga – Būtingė), Klaipėda and its suburbs, the Curonian Spit National Park and the eastern shores of the Curonian Lagoon. The whole system of regions and townships has fairly good road and waterway connection. Recently, this area has seen intensifying construction. Thus, the policy of seashore area management should have clear guidelines: protection of the seashore outline, the importance of the unity of ethnic architecture with local nature and the discovery of a proper relation between new and old architecture.