Paauglių žinių apie mandagumą lyginamoji charakteristika

LTStraipsnyje siekiama išsiaiškinti penktų, šeštų ir aštuntų klasių mokinių žinias apie mandagumą kaip vieną iš elgesio kultūros sudedamųjų dalių. Realizuojant šį tikslą, aiškintasi, kokius mandagumo žodžius mokiniai žino bei dažniausiai vartoja, aptartos mokinių amžiaus, lyties sąsajos su šiomis žiniomis. Tyrime dalyvavo pereinamojo amžiaus moksleiviai, priklausantys ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsniui. Tiriamąją imtį sudarė 648 mokiniai: penktų klasių - 270 mokinių, šeštų klasių - 275 mokiniai, aštuntų klasių - 103 mokiniai (iš viso 295 berniukai ir 353 mergaitės), pasirinkti iš keturių Vilniaus miesto vidurinių mokyklų. Moksleiviai užpildė anketą, sudarytą iš atvirų klausimų. Atlikus gautų rezultatų kokybinę ir kiekybinę analizę, nustatyta, kad tyrime dalyvavusių mokinių žinios apie mandagumą yra prastesnės nei vidutinės. Amžius turi įtakos mandagumui: aštuntų klasių mokinių žinios apie mandagumą yra išsamesnės nei penktų ir šeštų klasių. Mergaičių žinios apie mandagumą yra išsamesnės negu berniukų, kurie savitai suvokia mandagumą. Su amžiumi gerėja mokinių suvokimas apie kultūringą (mandagų) elgesį pamokos metu. Aukštesniųjų (aštuntų) klasių mokiniai geriau suvokia kultūringo elgesio, mandagumo, pagarbos aplinkiniams įtaką bendravimui, mokymosi sėkmei. Remiantis tyrimo duomenimis, pateikiamos rekomendacijos pedagogams. Pedagoginiame darbe ypač daug dėmesio reikia skirti pagrindinių mandagumo principų ir bendrųjų asmenybės raidos lytinių skirtumų išaiškinimui. Elgesio kultūros ugdymo programomis ypač reikėtų remtis ugdant jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus.Reikšminiai žodžiai: Paaugliai; Mandagumas; Pedagoginė veikla; Teenagers; Courtesy; Teaching activities.

ENThe article seeks to examine the knowledge of 5, 6 and 8 grade pupils on courtesy in terms of component to culture of conduct. In order to accomplish this, the article examines courtesy words recognised and most used by pupils, discusses connections of age and sex of pupils with the knowledge above. The study involved pupils of early adolescence. The test sample consisted of 648 students: in grade 5, 270 students, in grade 6, 275 students, and in grade 8, 103 students (total of 295 boys and 353 girls), taken from four Vilnius secondary schools. The students completed a questionnaire based on open questions. Qualitative and quantitative analysis of data obtained suggests that the knowledge on courtesy among students involved in the study is lower than average. Age affects courtesy: students in grade 8 have deeper knowledge on courtesy compared to students in grade 5 and 6. Girls have better understanding of courtesy than boys, as the latter have specific understanding of courtesy. As students get older, they gain understanding on cultured (polite) conduct in class. Students in higher grades (grade 8) have better understanding of impact of cultured conduct, courtesy, and respect to other people on communication and successful education. Based on the study, there are guidelines to teachers. In pedagogical work one must be particularly attentive to clarification of key principles of courtesy and development of general personality in order to ascertain gender differences. Training program on culture of conduct should serve as a basis to educate pupils of younger age.