The First occupation of Vilnius during the Great Northern War (april-may 1702)

LTŠiame straipsnyje bandomas rekonstruoti karo veiksmų ir diplomatinių iniciatyvų, susijusių su pirmąja Šiaurės karo metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės – Vilniaus miesto – okupacija, vaizdas. Buvo pasitelkti pirminiai šaltiniai – Lietuvos respublikonų kariuomenės vadų – Lietuvos lauko etmono Mykolo Servacijaus Višnioveckio ir Lietuvos didžiojo raštininko Liudviko Konstantino Pociejaus korespondencija su Lietuvos kancleriu Karoliu Stanislovu Radvila. Tai leido patikslinti ankstesnius istoriografijoje paplitusius teiginius, kurie dažniausiai rėmėsi amžininkų dienoraščiais ir atsiminimais. Buvo išanalizuoti Lietuvos respublikonų karo vadų operaciniai planai Vilniaus praradimo išvakarėse, Lietuvos nuostoliai (artilerijos), patirti, kai 1702 m. balandžio 5 d. Vilnių užėmė švedų kariuomenė. Išsamiai išnagrinėtas Lietuvos respublikonų karo vadų sumanymas surengti Vilniaus kontrpuolimą ir Vilniaus kautynės, įvykusios 1702 m. balandžio 16 d. (pirmąją Velykų dieną). Buvo nustatyta, kad L. K. Pociejaus vadovautame reide į Vilnių dalyvavo 2 tūkst. ir keli šimtai karių. Planuotų 4 tūkst. karių suorganizuoti nepavyko dėl prastos Lietuvos respublikonų kariuomenės būklės. Buvo paneigtas istoriografijoje pasitaikantis teiginys, kad reidas į Vilnių buvo pagalbinio pobūdžio ir turėjo tik atitraukti švedų dėmesį nuo M. S. Višnioveckio neva 1702 m. balandžio 17 d. surengto reido į Kauną. Buvo įrodyta, kad Kaunas tuo metu nebuvo pultas.Aptartos švedų represijos Vilniaus mieste po 1702 m. balandžio 16 d. kautynių. Straipnyje išanalizuotos Lietuvos didikų Sapiegų, rėmusių Švediją šiame konflikte, politinės ir diplomatinės iniciatyvos, kurių jie ėmėsi, atvykę į švedų užimtą Vilnių. Sapiegos švedų pagalba bandė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atkurti savo įtaką, prarastą vidaus karo Lietuvoje su savo antagonistais – Lietuvos respublikonais – metu (po 1700 m. lapkričio 18 d. įvykusio Valkininkų mūšio). Sapiegos bandė panaudoti savo tikslams Lietuvos Vyriausiąjį Tribunolą, pamėgino „iš jėgos pozicijų“ susitarti su savo priešais – Lietuvos respublikonais, pasinaudodami laikinu pranašumu, kurį jiems suteikė Lietuvos sostinės kontrolė. Respublikonai kategoriškai neatmetė Sapiegų pasiūlymo derėtis, bet tokių derybų vengė. Ilgainiui Lietuvos respublikonų kariuomenė, pasitraukusi iš Vilniaus į Smurgainių–Valažino–Alšėnų–Ivijos apylinkes, atkūrė savo jėgas ir sustiprėjo. O švedų ir jiems talkinusių Sapiegų padėtis Vilniuje tapo nesaugi. Buvo išsamiai aptartas švedų ir Sapiegų kariuomenės pasitraukimas iš Vilniaus, Sapiegų bandymas mobilizuoti savo šalininkų paramą Ašmenoje, švedų ir Sapiegų kariuomenės manevras Ašmenos–Alšėnų–Lubčos rajone, dėl kurio jiems pavyko išvengti susidūrimo su pagrindinėmis Lietuvos respublikonų kariuomenės pajėgomis, forsuoti Nemuno upę ir pasitraukti arčiau pagrindinės švedų armijos, vadovaujamos karaliaus Karolio XII ir tuo metu veikusios Lenkijos Karalystėje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Augustas II, 1670-1733 (Frýdrichas Augùstas I, Friedrich August I, Stiprusis); Etmonai; Karas, Šiaurės; Karolis XII, 1682-1718 (Karl XII); Konfederacijos; Konfliktai, politiniai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Sapiegos (Sapiega family); Švedijos kariuomenė; Army of Sweeden; August II; Charles XII; Confederations of Lithuanian noblmen; Conflicts, political; Hetman; Invasion; War, the Great Northern.

ENThis article seeks to reconstruct the military actions and the diplomatic initiatives connected with the first Swedish occupation of Vilnius, the capital of the Grand Duchy of Lithuania, during the Great Northern War. In this study primary sources were used – the correspondence of the chief leaders of the army of the Lithuanian Republicans. This allowed a revision of previous assertions found in historiography, which were usually based on the diaries and memoirs of contemporaries. [From the publication]. [From the publication]