Būsimųjų mokytojų požiūris į kvalifikacinio egzamino organizavimą

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTPastaruoju metu, projektuojant ir vykdant Lietuvoje švietimo reformą, sprendžiant gana sudėtingas mokytojų profesinės kompetencijos didinimo problemas ir siekiant optimaliai padidinti šalies gyventojų švietimo kokybę bei ugdymo efektyvumą, itin svarbus vaidmuo tenka deramam profesiniam mokytojų pasirengimui ir sistemingam jų profesinių žinių gilinimui. Atliktu tyrimu siekiama aptarti pedagogo profesinės kvalifikacijos įgijimo aktualijas, kaitos galimybes bei atskleisti būsimųjų pedagogų požiūrį į šią kaitą. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros bei strateginių ir teisinių švietimo dokumentų analizė, anketinė apklausa, matematinė–statistinė duomenų analizė. Tyrimo bazę sudaro aukštosios mokyklos: dvi universitetinės – Vilniaus pedagoginis ir Klaipėdos universitetai, trys neuniversitetinės aukštosios mokyklos – Vilniaus, Panevėžio ir Utenos kolegijos. Iš viso tyrime dalyvavo 225 aukštųjų pedagoginių mokyklų baigiamųjų kursų studentai. Atskleista, kad užsienio šalių patirtis, siekiant objektyviai vertinti būsimųjų mokytojų įgytą profesinę kompetenciją, geroji patirtis sudaro prielaidas atsakingai vykdyti kvalifikacinio egzamino organizavimo mokytojų rengimo sistemoje kaitą šalyje. Tyrimas atskleidė, kad beveik pusė studentų, besimokydami aukštosiose mokyklose, nėra išsamiai susipažinę su pedagogo kvalifikacijos suteikimo, kompetencijų tobulinimo realijomis bei numatomais šios srities pokyčiais. Išsamesnės informacijos pedagogų kvalifikacijos suteikimo klausimais respondentai tikisi sulaukti iš dėstytojų (aukštosiose mokyklose) bei iš mokytojų (pedagoginių praktikų metu).Reikšminiai žodžiai: Kvalifikacinio egzamino organizavimas; Pedagogas; Pedagogas, profesinė kvalifikacija, kvalifikacinio egzamino organizavimas; Profesinė kvalifikacija; A teacher, a professional qualification, qualification exam organization; An qualification examinatio organization; Pedagogue; Professional qualification.

ENProper professional training of teachers and systemic development of their professional skills have gained a particularly important role when designing and implementing the education reform, solving difficult issues in the field of pedagogues’ professional competence improvement and seeking to optimally improve the quality and efficiency of education. The research is aimed at discussing topicalities in the field of professional competences awarded to pedagogues and possibilities for change and revealing would-be pedagogues’ attitudes towards such change. The methods of the research include the analysis of scientific literature, a questionnaire survey, and analysis of mathematical and statistical data. Schools of higher education comprise the basis for the research. These include: two universities – Vilnius Pedagogical University and University of Klaipėda, three non-university schools of higher education – Vilnius, Panevėžys and Utena colleges. 225 final year students of higher pedagogical schools participated in the research. The research has revealed that foreign countries’ good practice towards objective evaluation of pedagogues’ professional competences preconditions responsible changes in the organisation of qualification examinations in the system of training of teachers. The research has also revealed that almost half of students of higher schools have not been extensively familiarised with the reality of obtaining the qualification of a pedagogue and competence improvement as well as with changes planned in this field. Respondents expect to receive more extensive information on the topic from their teachers (at schools of higher education) as well as from teachers (in the course of their pedagogical practice).