The Jews of Lithuania during the muscovite occupation (1655-1660)

LT1654 m. Maskvos valstybės pradėta agresija prieš bendrą Lenkijos ir Lietuvos valstybę buvo pagrindinė priežastis nelaimių, ištikusių tuo metu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydus. Remiantis išlikusiais duomenimis (daugiausia liečiančiais Vilnių), galima konstatuoti, kad Maskvos valdžia okupuotose vakarinėse LDK žemėse žydus traktavo daug švelniau, nei rytinėse srityse, apgyvendintose daugiausia stačiatikių. Stengdamiesi į savo pusę patraukti kuo platesnius okupuotų kraštų gyventojų sluoksnius, taip pat ir žydus, maskvėnai bent jau Lietuvoje, kur įgyvendino savo teisėtvarką, žydus teisė vienodai kaip ir krikščionis. Tai gali liudyti, kad Maskvos valdžia neturėjo tikslios programos (bent jau vakarinėje LDK dalyje, apgyvendintoje daugiausia katalikų), kaip elgtis žydų atžvilgiu. Tuo tarpu žydai, nors vietos gyventojai buvo gana priešiškai nusiteik jų atžvilgiu (tai liudija ir to meto Vilniaus miesto valdžios carui skirtas prašymas iškeldinti žydus iš miesto), sugebėjo surasti būdą, kaip sugyventi ir su vietiniais, ir su okupantų valdžia. Nors pats caras nurodė pašalinti žydus iš Vilniaus, kaip rodo šaltiniai, jie ir toliau gyveno šiame mieste. Tai gali liudyti tiek vietinės okupacinės valdžios paperkamumą, tiek centrinės valdžios neryžtingumą. Norint tai išsiaiškinti, reikia nuodugnesnių Rusijos archyvų tyrinėjimų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Karas; Katalikai; Lenkijos Lietuvos valstybė; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Maskva; Maskvos okupacija, 1655 (Pirmoji Vilniaus okupacija); Okupacinės valdžios paperkamumas; Rusijos kariuomenė; Rusijos politika žydų atžvilgiu; Stačiatikiai; Sugyvenimas; Vilnius; Žemaitija (Samogitia); Žydai; Žydai:Vilnius; Coexistence; Corruptibility of the occupation authorities; Jews; Moscow; Muscovite occupation; Programme concerning the Jews; Russian army; The Catholics; The Orthodox; Vilnius; War; Žemaitija.

ENThis article deals with the situation of the Jews in 1654 at the beginning of the Muscovite invasion of the Polish-Lithuanian Commonwealth. It is maintained that that was the main reason to the disasters that befell the Jewry of the Grand Duchy of Lithuania. The extant sources (mainly relating to Vilnius) show that in the occupied western lands of the GDL the attitude of the Russian authorities towards the Jews was more relaxed than in the eastern lands inhabited by the Orthodox. Seeking to win the favour of the population of the occupied territory, the Russians tried the Jews and the Christians by the same laws at least in areas where their jurisdiction was introduced. That could mean that Muscovy had no definite programme concerning the Jews at least in the western part of the GDL, inhabited mainly by the Catholics. Meanwhile, the Jews, despite the hostile attitude of the local population - that was attested by the plea of Vilnius authorities to the tsar to evict the Jews from the city - managed to find a way of coexistence both with the locals and the authorities of the occupiers. The sources show that even after the tsar's indication to remove the Jews they continued to reside in the city. [From the publication]