Medinės sinagogos: architektūra ir išsaugojimo problemos

LTStraipsniu siekiama pabrėžti medinių sinagogų architektūros etninius bruožus, ieškant sąsajų su lietuvių etnografinės sodybos trobesiais bei bažnyčiomis. Lietuvoje medinės sinagogos pradėtos statyti XVII a. II p. Visų epochų ir laikotarpių Lietuvos medinių sinagogų formose galima įžvelgti lietuvių etninės architektūros bruožų. Sinagogų etninės architektūros formas įtakoja: vietinės statybos medžiagos, tradicijos, meistrai, dvarų bei tradicinių sodybų trobesių architektūra. Sinagogų statybai medis naudotas itin kūrybiškai – jų formose persipindavo atskiriems regionams būdingi etninės architektūros bruožai, statybos tradicijos bei baroko ar klasicizmo stiliaus elementai. Medinių sinagogų regioniniai savitumai daugiausia pastebimi dekoro elementų taikyme. Lietuvos medinių sinagogų interjerai santūresni nei kitų Rytų Europos sinagogų. Nesudėtinga apdaila su negausiais dekoro elementais ir plastiškos lubų formos teikė interjerui originalumo. Lietuvoje išliko trylika buvusių medinių sinagogų. Jų architektūra nesudėtinga, tačiau visi pastatai gana skirtingi, su įvairia fasadų kompozicija. Kai kurios buvusios sinagogos išlaikė autentišką tūrį, atskirų dalių kompoziciją bei originalius dekoro elementus. Medinės sinagogos – unikalus ir nykstantis sakralinis paveldas, turintis išliekamąją istorinę – kultūrinę vertę. Medinių sinagogų formose susipynė lietuvių liaudies architektūros bruožai ir būdingi žydų menui simboliai, todėl šie pastatai tapo organiškais ir originaliais Lietuvos miestelių urbanistiniais akcentais.Reikšminiai žodžiai: Medinė architektūra; Sinagogos; Architektūros istorija; Judaika; Medinės sinagogos; Barokas; Klasicizmas; Dovydo žvaigždė; Aron kodešas; Emigrantai (Diaspora); Kultūros paveldas; Kultūros paveldo apsauga; Vernacular architecture; Jewish culture; Sinagogue; History of architecture; Baroque; Neo-classicism; Cultural heritage; Preservation of cultural heritage.

ENThe article aims at accentuating ethnic features of architecture of wooden synagogues and looks for links with the buildings of a Lithuanian ethnographic farmstead and churches. Lithuanian wooden synagogues were started to be built in the second half of the 17th century. Features of Lithuanian ethnic architecture can be seen in wooden synagogues of Lithuania of all epochs and periods. Local building materials, traditions, masters, architecture of estates and buildings of traditional farmsteads influenced forms of ethnic architecture of the synagogues. Wood was used for building synagogues quite creatively – features of ethnic architecture, building traditions and elements of baroque or classicism style characteristic of separate regions intertwined in their forms. Regional peculiarities of wooden synagogues are most clearly seen in the use of décor elements. The interiors of wooden synagogues of Lithuania are more moderate than those of the synagogues of Eastern Europe. Simple finishing with moderate elements of décor and plastic ceiling rendered originality to the interior. Thirteen former wooden synagogues have survived in Lithuania. Their architecture is simple; however, all buildings are different. Some former synagogues have preserved the authentic volume, the composition of separate parts and original elements of décor. Wooden synagogues are a unique and disappearing sacral heritage, which has a lasting historical-cultural value. Features of Lithuanian folk architecture and symbols characteristic of Jewish art intertwine in the forms of wooden synagogues, therefore these buildings became organic and original urban accents of Lithuanian small towns.