Skatinimo ir bausmių sampratos raida Lietuvos pedagogikoje

LTStraipsnyje analizuojama skatinimo ir bausmių sampratos raida Lietuvos pedagogikoje. Lietuvos pedagoginėje raidoje požiūris į skatinimus ir bausmes kito: keitėsi stimuliacinių metodų tyrinėjimo lygmuo, metodų taikymo prasmė, kas sąlygojo pokyčius šių metodų skalėje, o taip pat kito skatinimo ir bausmių taikymo reikalavimai. Iki XX a. skatinimo ir bausmių metodai aptariami teoriniu lygmeniu, iš pradžių remiantis Antikos palikimu, o vėliau Vakarų Europos ir Rusijos pedagogine mintimi. Tik prieš kelis dešimtmečius pasirodė pirmieji empiriniai šios srities tyrinėjimai. Požiūris į bausmių taikymo vartojimo prasmę keitėsi: iki XIX a. pabaigos fizinės ir žeminančios vaiko orumą bausmės buvo laikomos veiksmingais auklėjimo metodais, vėliau, iki XX a. vidurio, imta abejoti ir net smerkti tokias bausmes ir pradėta pripažinti, jog vaiką reikia labiau girti nei bausti, o dabar griežtai pasisakoma prieš fizines ir žeminančias vaiko orumą bausmes, nors tyrimai rodo, jog Lietuvoje tėvai dar gana dažnai muša vaikus ar juos bausdami žemina, o pedagogai jų taikymą šeimoje ir šiandien toleruoja. Reikalavimai stimuliaciniams metodams taikyti palaipsniui didėjo: jeigu pradžioje tėvams ir mokytojams skatinimus ir bausmes buvo liepiama naudoti saikingai, pelnytai ir bausti be įniršio, tai vėliau reikalaujama bausti nuoširdžiai, daryti tai laiku ir vietoje, neskirti kolektyvinių bausmių, o pastaruoju metu daugiau dėmesio kreipiama į tai, kad skatinant ir baudžiant būtų atsižvelgta į vaiko individualybę ir smerkiamas būtų ne pats vaikas, bet jo padarytas nusižengimas.Reikšminiai žodžiai: Skatinimas; Bausmė; Pedagogika; Stimulation; Punishment; Education.

ENThe article analyses the development of the concepts of encouragement and punishment in Lithuanian pedagogy. An attitude towards them was changing in the development process of Lithuanian pedagogy: stimulation methods' analysis and the meaning of method application was changing and influencing changes in the scale of those methods. The requirements for encouragement and punishment application were changing, too. Until the 20th c., the methods of encouragement and punishment were discussed theoretically. At first, it was based on Antique heritage, later on the pedagogical memory of West Europe and Russia. The first empiric researches appeared a few decades ago. An attitude towards the meaning of punishment application was changing: until the end of the 20th c. physical and degrading punishments of children were considered an effective education method, until the middle of the 20th c., they were doubted and even condemned. People began to recognize that a child should be more encouraged than punished. Currently, such punishments are strongly rejected, although researches reveal that in Lithuania parents quite usually beat their children or humiliate them during punishments and pedagogues tolerate the application of such punishment in families. Requirements for the application of stimulating methods were gradually increasing: if at the beginning parents and teachers were told to use encouragements and punishments in moderation and deservedly and punish without rage, later it was asked to punish sincerely, do it on time and place, do not impose collective punishments. Currently, attention is paid that a child's personality should be taken into account when giving encouragements or imposing punishments and that misbehaviour instead of a child should be disapproved.