Structural-semantic analysis and some peculiarities of Lithuanian novelle tales

LTPasakojamosios tautosakos žanrų įvairovę tarptautiniu mastu apibrėžia visuotinai pripažinta pasakų ir legendų klasifikacija, kurią pasiūlytė Antti Aarne ir Stith Thompson. Tačiau rengiant nacionalinius katalogus, pagrįstus Aarne-Thompson sistema, iškyla problemų, nes keliems žanrams priskirtinus pasakojimus nėra lengva priskirti kokiam nors vienam žanrui. Ieškant objektyvesnių klasifikavimo kriterijų „Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogo“ sudarytoja Bronislava Kerbelytė ėmėsi taisyti ir spręsti anksčiau minėtus trūkumus. Ji išplėtojo novatorišką folklorinio teksto struktūrinę-semantinę analizę, paremtą pasakojamosios tautosakos struktūrinių savybių ir jose glūdinčių semantinių bruožų tyrimu. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti pagrindinius struktūrinės semantinės analizės ypatumus. Taip pat remiantis struktūriniu-semantiniu ir lyginamuoju metodais tyrinėjamos lietuviškos novelinės pasakos. Teorinius teiginius pagrindžia taip vadinamų „likimo pasakų“ analizė, kuri atskleidžia kai kuriuos požiūrio į likimą ir mirtį aspektus, būdingus lietuvių tradicinei kultūrai. Darbe daroma išvada, kad struktūrinė-semantinė analizė leidžia tiksliau nustatyti tautosakos žanrų ribas, funkcijas ir raidą. Nors novelinės pasakos nėra labai archajiškos (daugiau meninės), jos vis dėlto atspindi lietuvių liaudies pasaulėžiūrą. Jų turinys dažnai primena sakmių turinį. Tikėtina, kad semantiniai panašumai darė įtaką ir likimo pasakų struktūrai, kuri panaši į mitologinių sakmių struktūrą.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių novelinės pasakos; Likimo pasakos; Mirtis; Novelė; Pasakojamoji tautosaka; Pasakojimai; Semantika; Struktūra; Ypatumai; Death; Lithuania; Lithuanian novelle tales; Narrative folklore; Novelle; Peculiarities; Semantics; Structural-semantic analysis; Structure; Tales; Tales of fate.

ENThe genre diversity of narrative folklore is represented in internationally accepted classification of tales and legends proposed by Antti Aarne and Stith Thompson. However, the preparation of national catalogues based on Aarne-Thompson system encounters problems, given that there exist narratives with contradictory genre particularities and they do not easily fall into the limits of one genre group. In her search for more objective criteria for classification, the compiler of the revised "Catalogue of Lithuanian narrative folklore" Bronislava Kerbelytė has taken the above-mentioned imperfections into consideration. She has worked out an innovatory structural-semantic analysis of folk texts, based on the investigation of structural traits and on underlying semantic features of folk narratives. We will base our investigation on the principles of this analysis, as it seems to have prospects. The article aims at disclosing the main structural and semantic peculiarities of Lithuanian novelle tales by means of structural-semantic and comparative method of research. The theoretical statements are illustrated by the so-called "Tales of Fate"/"die Schicksalserzählungen" (AT 930–949), which define some aspects of an attitude towards fate and death in Lithuanian traditional culture. The assumption is proposed that structural-semantic analysis enables to define the function, the boundaries, and the development of folklore genres more precisely. [text from author]