LTStraipsnyje nagrinėjami lietuvių kalbos, kaip užsienio, mokymo ypatumai, problemos, būdingiausios klaidos, kurias daro lietuvių kalbos Vytauto Didžiojo universitete besimokantys užsienio studentai. Tyrimo medžiaga rinkta iš visų kalbos mokymo lygių – nuo pradinio iki pažengusiųjų – studentų rašto darbų. Analizė parodė, kad dažniausiai pasitaikančios yra linksnių vartojimo klaidos, kurios daro įtaką sakinio formai ir / arba prasmei. Straipsnyje tiriami klaidų tipai, apimantys linksnių, prielinksninių konstrukcijų vartojimą ir kaitymo paradigmas. Siekiama atskleisti studentų klydimo dėsningumus ir priežastis, galimai susijusias su gimtosios kalbos įtaka; anglų kalbos, kaip aiškinamosios, ypatumais arba bendrųjų taisyklių taikymo strategija. Lietuvių kalba pasižymi kaitybiškumu, todėl jos linksnių formų ir reikšmės įsisavinimas užsienio studentams nėra paprasta užduotis. Tyrimo metu nustatyta, kad daugiausia klaidų daroma vartojant tris – vardininko, kilmininko ir galininko – linksnius, kurie aktyviausiai dalyvauja sudarant sakinį. Išskirtinos pagrindinės linksnių vartojimo klaidos: perteklinis vardininko, kaip gramatinio subjekto, vartojimas vietoj sakinyje reikalaujamo galininko ar kilmininko; netinkamas linksnio vartojimas su prielinksniu – studentai dažniausiai parenka teisingą prielinksnį, tačiau pavartoja netinkamą linksnį; netinkamas linksnio vartojimas po neigiamos veiksmažodžio formos – šiuo atveju dažniausiai klaidingai vartojamas galininkas vietoj kilmininko; klaidinga laiko, vietos ir krypties raiška; teisingų linksnių, bet klaidingų skirtingų linksniuočių žodžių galūnių vartosena, giminės galūnių maišymas.Reikšminiai žodžiai: Klaidų analizė; Linksnis; Linksnių įsisavinimas; Lithuanian; Mokymosi lygmenys; Pradedantysis, pažengusysis; Užsienio kalbos mokymasis; Užsienio kalbų mokymasis; Acquisition of cases; Advanced level students; Beginner; Case; Error analysis; Foreign language learning; Intermediate; Learning levels; Lithuanian.
ENAlthough teaching Lithuanian as a foreign language is not a new subject, there has not been much research in this field. The paper presents a study based on an analysis of grammatical errors which was carried out at Vytautas Magnus University. The data was selected randomly by analysing written assignments of beginner to advanced level students. The analysis has shown that the most frequent error is incorrect usage of case, affecting either form or meaning or both. This paper discusses the errors of overgeneralization in case marking, difficulties in acquiring prepositional constructions and inflectional paradigms. The paper tries to interpret students’ errors and suggests possible explanations, such as the impact of the students’ mother tongue, or of English as the language of instruction on their Lithuanian, or the strategy of generalisation. [From the publication]