LTŠios knygos centre atsiduria Karališkoji (Lenkų) Prūsija, nuo 1466 m. iki 1772 m./ 93 m. buvusi Abiejų Tautų Respublikos (ATR) provincija, bei didžiųjų jos miestų – Dancigo (Gdansko), Torno (Torūnės) ir Elbingo – urbanistiniai elitai. Knygoje nagrinėjami iki moderniojo nacionalizmo epochos Prūsijoje vykę tautokūros procesai. Socialiniuose moksluose tauta dažniausiai laikoma Didžiosios Prancūzijos revoliucijos išdava bei ignoruojama tai, kad Lenkijos–Lietuvos valstybėje tautos kaip žmonių bendruomenės, paklūstančios tiems patiems įstatymams ir institucijoms tam tikroje teritorijoje, samprata jau buvo šios daugiatautės politinės bendrijos pamatas daugiau nei du šimtmečius iki Apšvietos epochos. Nors Prūsijos žemės buvo integrali ATR dalis, jos turėjo savas institucijas ir plačias teisines bei ekonomines privilegijas. Vietos didikai, urbanistinės politikos, ekonomikos ir kultūros formuotojai, buvo aktyviausi siekiant apibrėžti ankstyvosios moderniosios prūsų tautos sąvoką. Po Reformacijos urbanistinius Prūsijos elitus sudarė daugiausia vokiškai kalbantys protestantai, tačiau jie nesitapatino su Vokietija, o pasitelkę istoriją konstravo respublikonišką tapatybę, sąmoningai priešingą monarchiniam-dinastiniam mitui kaimyninėje Prūsijos kunigaikštystėje. Po 1700 m. dėl centralizacijos politikos bei valstybės nesugebėjimo užtikrinti sienų integralumą įtampa tarp Lenkijos centrinės valdžios ir prūsų biurgerių išaugo. ATR nuosmukis lėmė, kad moderniojoje epochoje įsitvirtino hohencolerniškoji prūsų tapatybės versija, o ne anksčiau puoselėta laisvės tradicija.Reikšminiai žodžiai: Istorinė tapatybė; Karališkoji Prūsija; Laisvė; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos-Lenkijos sandrauga; Prūsija; Prūsijos kaimų ir miestų gyvenimas; Tautinės valstybės plėtotė; Historical identity; Liberty; Monografijoje naujai įvertinami žinomi faktai susiję su Prūsijos karalystės politinės; Nation-building; Prussia; Royal Prussia.
ENThe centre of this book is the Royal (Polish) Prussia from 1466 to 1772, a province of the Polish–Lithuanian Commonwealth for 93 years, and the urban elites of its largest cities Gdansk, Torun and Elblag. The book analyses the nation-building processes in Prussia that took place before the modern age of nationalism. In social sciences a nation most of the time is seen as the result of the French Revolution and ignores the fact that in the Polish–Lithuanian Commonwealth the concept of a nation as a group of people ruled by the same laws and institutions living on a certain territory had been the foundation of this multinational political community for over two centuries before the Renaissance. Even though the Prussian territory was an integral part of the Commonwealth, it had its own institutions and broad legal and economic privileges. Local nobility, urban policy, economy and culture makers were prominent actors striving to define the concept of an early modern Prussian nation. After the Protestant Reformation urban Prussian elite consisted mostly of German-speaking Protestants who did not however identify themselves with Germany but rather attempted to construct their own republican identity building on history, identity which was consciously contrary to the monarchic-dynastic myth in the neighbouring Duchy of Prussia. After 1700 tensions between the central Government in Poland and Prussian urban population grew because of the policy of centralisation and the state’s failure to ensure territorial integrity. The decline of the Polish–Lithuanian Commonwealth led to the solidification of the Hohenzollern version of Prussian identity as opposed to the previously nourished tradition of freedom.