Tepaliks kiekvienas šlovę po savęs… : Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poetikos ir poezijos recepcija XVII - XVIII amžiaus LDK jėzuitų edukacijos sistemoje

LTMotiejus Kazimieras Sarbievijus (1595-1640) neabejotinai yra viena žymiausių XVII a. Lietuvos kultūrinio ir literatūrinio gyvenimo asmenybių: talentingas lotyniškai kūręs poetas, pelnęs krikščionių Horacijaus vardą, ir mokslininkas, kurio novatoriškos idėjos, nors tuo metu likusios rankraščių puslapiuose, darė įtaką Europos literatūros ir estetikos teorinei minčiai. Sarbievijaus poezija ir literatūros teorijos veikalai sulaukė daugybės vertimų, tyrimų, analizių ir interpretacijų, o jo kūrybos sklaidos bei imitavimo faktas priimamas kaip aksioma. Tačiau kokiais pavidalais reiškėsi Sarbievijaus kūrybos recepcija? Kas ir kodėl buvo jo poezijos ir teorinių veikalų vertintojai bei tęsėjai? Kaip Sarbievijaus kūryba veikė naujas XVII-XVIII a. literatūrines bei estetines nuostatas ir lotyniškosios literatūros raidą LDK ir su ja susijusiuose regionuose? Atsakymų į šiuos klausimus ieškoma šioje knygoje, pasitelkiant XVII-XVIII a. rankraštinius LDK jėzuitų kolegijose skaitytų poetikos ir retorikos paskaitų konspektus, studentų užrašus ir pratybų sąsiuvinius, taip pat spausdintus ano meto teorinius veikalus.

ENMaciej Kazimierz Sarbiewski (1595–1640) is undoubtedly one of the most famous personalities of the cultural and literature life of Lithuania in the 17th century. He was a talented poet writing in Latin, whom Christians called the peer of Horace. He also was a scientist, whose innovative ideas, though left only in manuscripts, had a great impact on the theoretical thought of European literature and aesthetics. A great number of translations, studies, analyses and interpretations were devoted to Sarbiewski’s poetry and works on literary theory, and the fact of the spread and imitation of his works has never been doubted. However, how did the reception of Sarbiewski’s works express? Who and why assessed and continued his poetry and theoretical works? In what manner did Sarbiewski’s works influence new literary and aesthetic attitudes of the 17th–18th centuries and the development of the Latin literature in the Grand Duchy of Lithuania and the related regions? This book seeks answers to these questions through the use of manuscript notes of lectures on poetics and rhetoric of the 17th–18th centuries delivered in Jesuit colleges of the Grand Duchy of Lithuania, students’ notes and exercise books, as well as printed theoretical works.