LTTyrimo pagrindimas ir hipotezė. Lietuvoje moksleivių su sveikata susijęs elgesys yra problemiškas. Ypatingas dėmesys sveikatos ugdymui ir stiprinimui turėtų būti skiriamas šalies mokyklose. Todėl kūno kultūros mokytojų elgesio keitimo kompetencijų ir požiūrio į sveikatos ugdymą kūno kultūros srityje tyrimai labai aktualūs. Tikslas: nustatyti sveikatos ugdymo suvokimą ir ištirti, kaip bendrojo lavinimo mokyklų kūno kultūros mokytojai suvokia socialinę paramą sveikatos ugdymui. Metodai. Iš viso buvo tiriama 70 kūno kultūros mokytojų, iš kurių 62% sudarė moterys, 44,8% tiriamųjų nurodė, kad dirba mokykloje, kuri priklauso „Mokyklos – europiečių sveikatai“ (MES) tinklui. Tyrimo metu buvo naudojama specialiai šiam tyrimui sudaryta anketa, kurią sudarė demografiniai klausimai ir klausimai apie sveikatos ugdymą. Rezultatai. Tik vienas iš dešimties kūno kultūros mokytojų supranta, kas yra sveikatos ugdymas ir teisingai nurodo pagrindinį jo tikslą. Nei mokyklos priklausymas MES tinklui, nei profesinės karjeros pradžia po Nepriklausomybės neturėjo esminės reikšmės sveikatos ugdymo suvokimui ir požiūriui į jį.Daugiau kaip du trečdaliai mokytojų sutiko su teiginiu, kad mokyklos bendruomenė nedalyvauja sveikatos stiprinimo veikloje, tačiau dažniau su tuo sutiko MES tinklui nepriklausančių mokyklų mokytojai. Aptarimas ir išvados. Šios imties kūno kultūros mokytojų sveikatos ugdymo suvokimas yra optimizuotinas. Nenustatyta esminių sveikatos ugdymo suvokimo ar požiūrio į jį skirtumų, lyginant MES tinklui priklausančių ir nepriklausančių mokyklų kūno kultūros mokytojus. MES tinklui priklausančių mokyklų mokytojų suvokiamas socialinės aplinkos palankumas sveikatos ugdymo veiklai yra geresnis negu šiam tinklui nepriklausančių mokyklų mokytojų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Instrumentinės kompetencijos; Kūno kultūra; Sveikatos ugdymas; Health education; Instrumental competencies; Physical education.
ENResearch background and hypothesis. Health education (HE) is integrated in various modules especially in biology and physical education (PE). Therefore the quality and effectiveness of integrated health education should be analyzed systematically. Research aim. The aim of the study was to examine PE teachers’ perception of health education and social support for HE at their schools. Research methods. The data of convenience sample consisting of 70 physical education teachers (62% were women) from one of the largest Lithuanian cities were analyzed. Respondents ranged in age from 25 to 69 years, average age was 45 ± 11 years. 44.8 percent of participants indicated that they work at school which belongs to the SHE (School for Health in Europe) network. Anonymous questionnaire was developed to assess PE teachers’ health education perceptions and attitudes towards HE. Research results. Only one of ten physical education teachers understood conception of HE and correctly defined its main goal. Neither teachers from schools within the SHE network, nor the ones who began their career after Independence fundamentally differed in their understanding and attitudes towards HE from teachers who did not belong to the SHE network or began their carrier before Independence.The findings of the current study demonstrated that in this sample PE teachers’ behavior change – related competencies were not well-developed for the implementation of effective and safe HE. Discussion and conclusions. This pilot study showed that HE perception of PE teachers’ was incorrect and their attitude towards health education should be optimized. No important differences were observed between HE perceptions of teachers in regard of school belonging to SHE network. PE teachers working in SHE school network reported higher social support for HE activities. [From the publication]