Užnemunės Kryžiaus kelio stotys

LTStraipsnyje siekta panagrinėti konkrečius Užnemunės bažnyčių ikonografinius pavyzdžius platesniame Kryžiaus kelio pamaldumo kontekste, kurį lėmė Užnemunės religinis gyvenimas bei politinė padėtis, ir pagal turimus pavyzdžius bandyta atskleisti Užnemunėje plitusių Kryžiaus kelio stočių ikonografinę raidą bei ypatumus, išskirti svarbiausias stilistines tendencijas. Šiandieną visose Užnemunės bažnyčiose kabo tapybinis arba skulptūrinis 14 stočių Kryžiaus kelias, vaizduojantis Jėzaus kančią nuo Piloto namų iki Jėzaus palaidojimo, tačiau neaptikta šventoriuose įrengtų Kryžiaus kelių. Išskirtinės vertės yra Užnemunėje išlikę keturi senieji dideli Griškabūdžio bažnyčios Kryžiaus kelio paveikslai, kuriuose vaizduojama evangeliniais įvykiais grindžiama atpirkimo istorija: „paskutinė vakarienė“, „Jėzus meldžiasi Getsemanės sode“, „Jėzaus nuplakimas“ ir „Jėzus išjuokimo rūbu apvilktas ir karūnuotas erškėčiais“. Šios kelio stotys išsiskiria temperamentinga barokine stilistika, jose atkartotos Vakarų Europos dailėje plitusios ikonografinės schemos. Apie kitas netradicines Kryžiaus kelio stotis informacija randama bažnyčių inventoriuose. Kadangi Užnemunės Kryžiaus kelių paveikslų aprašymuose dažnai minimi tuo metu populiarūs tapybiniai, grafiniai pavyzdžiai, iš kurių perimtos kompozicinės schemos, tačiau retai kada nurodomas pirmavaizdis, straipsnyje nagrinėjamos skirtingos ikonografijos ir stilistikos Užnemunės Kryžiaus kelio stotys, išskiriant profesionalių dailininkų ir pasimokiusių vietos meistrų nutapytus darbus.Reikšminiai žodžiai: Religija; Katalikybė; Religinis menas; Menas; Sakralinė dailė; Bažnyčios; "Kryžiaus kelias"; Paveldas; Religinis paveldas; Užnemunė; Church.

ENThe Stations of the Cross of Užnemunė (the trans-Nemunas region) are the visual expression of the Passionist piety. Old paintings from Griškabūdis Church, dating from the 18th c., are a distinct example of the Way of the Cross that speaks about the devotional life of Carmelite friars. The popularity of the subject was determined by the official Church regulations and incentives (e.g. indulgencies), as well as by the historical background: the resistance to the ban on the Lithuanian press and the restriction of liturgical practises, and the spread of the Passionist literature. The simple iconography of the Stations of the Cross, which prevailed until the 1870s, was based on several cycles of engravings and book illustrations by M. Engelbrecht and C. Mayer. The spread of chromolithography enriched both the stylistics and the iconography of the subject. Various publications provided artists with the opportunity to become acquainted not only with the classical styles, but also with the popular trends of West European art of the 19th c. and its search for a new style of church art. In the Stations of the Cross of Užnemunė, characteristic features of academism, romanticism, symbolism and Nazarene art can be distinguished (e.g. Rumbonys Church). Professional artists’ depictions of the subject are predominantly artistic and skilful copies (e.g. paintings by K. Gurnicki and J. Polkowski). There is an original cycle by an unknown painter in Griškabūdis (1885). Interpretation, artistic eloquence and expressiveness are characteristic of trained artists’ work (the Stations of the Cross from Meteliai, Žemoji Panemunė, Liškiava and Veisiejai Churches).