The Repression of the Evangelical Lutheran Church in Lithuania during the Stalinist Era

LTDariaus Petkūno monografijoje yra analizuojama evangelikų liuteronų Bažnyčios Lietuvoje represija stalinizmo laikotarpiu. Minimu laikotarpiu visos Bažnyčios Lietuvoje kentėjo nuo represijų, tačiau evangelikų liuteronų Bažnyčiai buvo skirtas ypatingas dėmesys dėl to, kad ilgą laiką ji daugumos buvo laikoma kaip ,,Vokiečių Bažnyčia“. Daugiau kaip 70% liuteroniškų bažnyčių buvo uždarytos arba sugriautos. Nei viena kita Bažnyčia nebuvo netekusi tokios didelės dalies savo kulto pastatų ir kitos nuosavybės. Evangelikų liuteronų Bažnyčios atstovai buvo laikomi vokiečiais protu ir siela, net jei jie iš tikrųjų buvo vietiniai lietuviai. Kai 1944 metais NKGB-NKVD išleido direktyvą, pagal kurią visi vokiečiai Lietuvoje turi būti deportuoti, Lietuvos vietinių komunistų valdžia atkreipė dėmesį į liuteronus ir daugelį iš jų deportavo į Tadžikiją, kur didžioji jų dalis žuvo. Šios deportacijos pasekmės buvo ypač baisios Suvalkijoje, kur liuteronai bijojo atskleisti savo liuteronišką tapatybę dėl galimų represijų jų atžvilgiu. Dėl šios priežasties tik viena Sudargo parapija galėjo išlikti. Dvasininkai susidūrė su dideliais sunkumais. Dėl deportuotų dvasininkų, likusieji pastoriai turėjo prisiimti atsakomybę ir aptarnauti aštuonias ir daugiau parapijų vienų metu, o kelionės buvo sudėtingos ir pavojingos. Tokios aplinkybės privertė Bažnyčią įšventinti į pastorius žmones, negavusius teologinio išsilavinimo. Pastarieji tarnavo remdamiesi tik savo pamaldumo stiprumu ir atsidavimu.Reikšminiai žodžiai: Ateizmas; Erikas Leijeris; Evangelikai liuteronai; Gustavas Rauskinas; Jonas Kalvanas; Jonas Mizaras; Jurgis Gavėnis; Liuteronai, Lietuva, Sovietinis laikotarpis; Represijos; Sovietinė okupacija; Sovietų režimo religinė politika; Tremtys; Atheism; Deportations; Erikas Leijeris; Evangelical Lutherans; Gustavas Rauskinas; Jonas Kalvanas; Jonas Mizaras; Jurgis Gavėnis; Lithuania; Lutherans; Repressions; Soviet Occupation; Soviet period; The religious policy of soviet regime.

ENDarius Petkūnas’ monograph analyses the repressions of the Evangelic Lutheran Church in Lithuania during period of Stalinism. During the mentioned period, all churches suffered from repressions, however, particular focus was placed on the evangelic Lutheran Church, since for a long period of time it was considered as the “Church of Germans”. Over 70% of Lutheran churches were closed or demolished. None of other Churches suffered such a loss of the majority of its buildings and other property. Representatives of the Evangelic Lutheran Church were considered Germans in their mind and soul, even if they were local Lithuanians. In 1944, after NKGB-NKVD adopted a directive pursuant to which all Germans in Lithuania had to be deported, local Lithuanian communist authorities paid attention to Lutherans and deported many of them to Tajikistan, where the majority of them died. The outcomes of this deportation were especially awful in Suvalkija, where Lutherans were afraid to reveal their identity because of possible repressions. This was the reason why only one parish managed to survive. Clergymen faced extreme difficulties. Many of them were deported, and those who managed to stay had to undertake the responsibility and to work in eight and more parishes at one time, bearing in mind that it was complicated and dangerous to travel at those times. These circumstances forced the Church to appoint ordinary people without any theological education as priests. The latter served according to the strength of their faith and personal devotion.

• Teologija / Theology
• Sociologija / Sociology
• Istorija / History