Buvusio Šilalės valsčiaus bažnyčių varpai ir varpinės

LTStraipsnio dėmesio objektas – buvusio Šilalės valsčiaus bažnyčių varpai ir varpinės. Aprašydamas Šilalės bažnyčios varpus, autorius pažymi, kad 2005 metų duomenimis bažnyčia turi keturis varpus, iš kurių tris 1942 metais buvo aprašęs klebonas M. Juodokas. Ketvirtasis varpas – mažiukas, be jokių įrašų. Trys varpai pagaminti 1928 metais Vokietijoje. Ketvirtasis – nenaudojamas, su menkais puošybos elementais, todėl manoma, kad tai buvęs signatūrinis instrumentas. Aptardamas Tiūbinių bažnyčios varpus, autorius daugiausia remiasi kunigo Liutvinavičiaus 1942 metų aprašymais apie du bažnyčioje buvusius varpus. Taip pat išsamiai aprašomi ir du Pajūrio bažnyčios varpai. Aptardamas situaciją Didkiemio bažnyčioje, autorius remiasi 1942 metų. liepos 23 dienos Didkiemio parapijos klebono kunigo J.Martusevičiaus informacija paminklosaugininkams, jog tikrų varpų nėra, nes jie per pirmąjį pasaulinį karą buvo paimti karo reikmėms, o vietoj varpų naudojamos signatūros. Aprašydamas minėtų bažnyčių varpus, autorius didžiausią dėmesį skiria dokumentams, liudijantiems varpų atsiradimo ir dingimo istoriją, įrašams ant varpų, jų naudojimui, skambėjimo ypatybėms. Aptaręs situaciją keturiose bažnyčiose, autorius daro išvadą, kad buvusio Šilalės valsčiaus bažnyčios daugiausia varpų prarado per gaisrus ir Pirmąjį pasaulinį karą. tačiau jų nepalietė 1831 metų sukilėliai. Straipsnyje teigiama, kad dabartiniai instrumentai nėra seni. Visi datuoti varpai pagaminti XX a., išskyrus Didkiemio, o istorinės žinios apie juos siekia 1579 metus.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Bažnyčios; Didkiemis; Istorija; Kaimai; Pajūris (kaimas); Paveldas; Tūbinės; Valsčiai; Varpai; Varpinės; Šilalė; Bell; Bells; Campaniles; Church; Churches; Didkiemis; Heritagy; History; Lithuania; Pajūris (village); Regions; Tūbinės; Villages; Šilalė.

ENThe object of the article is the bells and the belfries of Šilalė parish. When describing the bells of Šilalė church, the author emphasizes that, according to the data of 2005, the church had four bells; three of those bells were described by parish priest M.Juodokas in 1942. The fourth bell is little and has no inscriptions. Three bells were made in Germany in 1928. The fourth is unused with little decoration, therefore, it may have been a signature instrument. When describing the bells of Tiūbiniai church, the author refers to the description of two bells of the church that were described by priest Liutvinavičius in 1942. Also, there is a comprehensive description of two bells of Pajūris church. When describing the situation in Didkiemis church, the author refers to information to conservationists that there were no real bells because they were taken for military needs during the World War I and the signatures were used instead that was provided by parish priest Martusevičius on 23 July 1942. When describing the bells of the mentioned churches, the author pays attention to the documents that confirm the appearance and disappearance stories of the bells, their inscriptions and use and sound features. After the description of the situation in four churches, the author makes a conclusion that the churches of the former Šilalė parish lost the majority of their bells during fires and the World War I, however, they remained untouched during the rebellion of 1831. The article states that the present instruments are not old. All dated bells were made in the 20th c., except the ones of Didkiemis, and their historic data is dated from 1579.